Botaninis augalo pavadinimas: Vaistinis valerijonas Valeriana officinalis L. Šeima: Valerijoniniai Valerianaceae Batsch Liaudiški pavadinimai: baldrijonas, budrijonas, budžolė, kačių žolė, karštžolė, Mėnulio šaknis, prausylas, oželis, razalija, velnio barzda
Aprašymas. Vaistinis valerijonas daugiametis, 1,5 -2,0 m aukščio žolinis augalas. Iš storo trumpo šakniastiebio išauga tvirtas status vagotas stiebas, kuris viršūnėje gali būti šakotas. Lapai neporiškai plunksniški, jų lapeliai kiaušiniški, lancetiški, dantyti, viršutinių lapų dažniau lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, rausvi ar rausvai balti, kvapūs, sukrauti skėtiškose kekėse. Vaisius lukštavaisis su skristuku. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.
Paplitimas. Auga šlapiose ir drėgnose, durpingose pievose, upių, ežerų pakrantėse, drėgnuose lapuočių miškuose. Dažnas rytinėje Lietuvos dalyje.
Vaistinė žaliava. Valerijonų šakniastiebiai su šaknimis (Valerianae radix; ankstesnis: Rhizoma cum radicibus Valerianae) kasami spalio ar kovo mėn. Rudenį iškasta žaliava yra geresnės kokybės. Iškasus, nupurtomos, nuvalomos žemės, pašalinami lapai, žaliava nuplaunama ir apdžiovinama, pavytinama 2-3 dienas. Šakniastiebiai išilgai supjaustomi, džiovinami šiltoje patalpoje ar džiovykloje 30-35 ºC temperatūroje.
Veikliosios medžiagos. Kaupia 0,5-3,5 % eterinio aliejaus (borneolis ir jo esteriai su izovalerijono ir kt. rūgštimis, limonenas, terpineolis ir kt.). Šaknelėse yra dukart daugiau eterinio aliejaus nei šakniastiebiuose. Taip pat alkaloidus (valerinas ir chelatinas), iridoidus (valopatriatai ir glikozidas valeridas), raugines medžiagas, organines rūgštis, cukrų, mineralines medžiagas. Būdingą kvapą suteikia eteriniai aliejai.
Preparatai. Užpilai. Tinktūra (Tinc. Valerianae), kuri įeina ir į Vidurių lašų sudėtį. Įeina į raminančių vaistažolių mišinių sudėtį. Sausas valerijono ekstraktas (Extr. Valerianae sicc.) įeina į farmacinių preparatų, išleidžiamų tabletėmis, sudėtį. Homeopatiniai preparatai.
Poveikis. Pasižymi nervų sistemą raminančiu, spazmolitiniu veikimu. Veikia greitai, bet trumpai - apie 2 val.
Indikacijos. Valerijono preparatai vartojami kaip nervų sistemą raminanti priemonė gydant nemigą, stresą, isteriją, skydliaukės hiperfunkciją, neurozes, migreną. Užpilus geriausia ruošti šaltu būdu, nes tik tokiu būdu pagamintas valerijonų preparatas nesukels tachikardijos (netankins širdies ritmo). O nervus raminantys mišiniai, kuriuose yra ne tik valerijono šaknų, užpilami karštu vandeniu ir dėl to jau nebetinkami vartoti sergantiems aritmija.
Kontraindikacijos. Nevartoti susilpnėjus skydliaukei, esant sumažėjusiam jautrumui, žemam kraujospūdžiui (hipotenzijai), žemam raumenų tonusui.
Užpilo šaltu būdu ruošimas ir vartojimas
1 arb. šauštelis valerijono šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens ir palaikoma 4-5 val., kartkartėmis pamaišoma, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.