Elektronine vaistine
 
2024 kovo 19 d., antradienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
vaistažolės
fitoterapija
vaistiniai augalai
nuodingi vaistiniai augalai
renkame vaistažoles
vaistažolių preparatai: kaip ruošti?
vaistažolių mišiniai pagal poveikį
liaudies medicinos receptai
vaistažolių horoskopai
forumas
Mėlynė (lot. Vaccinium myrtillus)
Vaistininkė Ramunė Junkienė
2007-02-09


Botaninis augalo pavadinimas: Mėlynė – Vaccinium myrtillus L.
Šeima: Viržiniai - Ericaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: mėlynuogė, nemuogė, šilojėliai, treškė, vaivorai

Aprašymas. Mėlynė – daugiametis, nedidelis, 30-50 cm aukščio, miškų puskrūmis su žaliomis, briaunotomis šakelėmis. Lapai kiaušiniški, pliki, kraštuose smulkiai dantyti, numetami kiekvienais metais. Gegužės-birželio mėn. lapų pažastyse išauga pavieniai žalsvai rausvi žiedai. Vaisiai sunoksta birželio pabaigoje ar liepą. Vaisius – visiems gerai pažįstama, sultinga, melsvai juoda uoga.

Paplitimas. Sutinkama visoje Lietuvoje. Lietuvos pietuose ir pietryčiuose sudaro ištisus sąžalynus. Auga drėgnuose spygliuočių miškuose. Mėgsta derligą, rūgštų dirvožemį. Be mėlynės Lietuvoje auga ir kitos Vaccinium L. genties rūšys: girtuoklė (Vaccinium uliginosum L.), bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.), tarpinė šilauogė (Vaccinium intermedium Ruthe).

Vaistinė žaliava. Renkami mėlynių vaisiai (Myrtilli fructus; ankstesnis: Fructus Myrtilli) ir mėlynių lapai (Myrtilli folium; ankstesnis: Folium Myrtilli).
Mėlynės uogos skinamos rankomis, kai yra gerai sunokusios. Vaisiai perrenkami, išmetamos priemaišos (lapai, vaiskočiai, nesunokusios uogos), pavėsyje apvytinami ir tuomet džiovinami džiovykloje ne aukštesnėje 60 °C temperatūroje. Išdžiovintos uogos labai raukšlėtos, silpno kvapo, rūgščiai saldaus skonio.
Mėlynių lapai skinami prieš augalui žydint ar žydėjimo pradžioje – gegužės-liepos mėn. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje.

Veikliosios medžiagos. Vaisiuose yra 7 % rauginių medžiagų, 5-6 % sacharidų, apie 1 % organinių rūgščių, dažančios medžiagos - glikozido mirtilino, daug vitaminų (C, P, B1, B2, PP), karotino, apie 30 % pektinų, mineralinių medžiagų (manganas, geležis, kalis, kalcis).
Lapuose yra iki 20 % rauginių medžiagų, glikozidų (arbutinas, neomirtilinas, erikolinas), hidrochinono, chino rūgšties, organinių rūgščių, flavonoidų, eterinio aliejaus.
Mėlynėse aptiktos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios mažina cukraus kiekį kraujyje – tai niomirtilinas.

Preparatai. Užpilai. Sultys. Įeina į vaistažolių mišinių sudėtį. Mėlynių ekstraktai įeina į regėjimą gerinančių vaistų formų sudėtį.

Poveikis. Mėlynės reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, pasižymi sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu.

Indikacijos. Mėlynių uogos - tai vitamininga žaliava, kuri sustiprina regėjimo aštrumą, mažina akių nuovargį. Džiovintų uogų užpilas geriamas nuo viduriamo (ypač tinka vaikams), esant skrandžio (kai mažas rūgštingumas) ar žarnyno uždegimams, taip pat juo ar šviežiomis sultimis skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimams, ant nudegusių vietų, opų dedami kompresai, daromi pavilgai. Nuo viduriavimų gali būti vartojamos ir šviežios uogos, kadangi sutraukiantį veikimą lemia kaupiamos rauginės medžiagos.
Mėlynių lapai įeina į vaistažolių mišinių nuo cukraligės sudėtį. Lapų užpilu skalaujama burna, gerklė esant gleivinės uždegimui.
Liaudies medicina mėlynėmis gydo mažakraujystę, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, skrandžio ir žarnyno uždegimus, cukraligę.

Mėlynių užpilo ruošimas ir vartojimas
4 arb. šaukšteliai smulkintų džiovintų mėlynių uogų užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikoma 2 val., nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 5-6 kartus per dieną nuo viduriavimo.


Literatūros sąrašas

dar skaitykite
Ajeras, balinis
Alavijas, medėjantysis
Amalas, paprastasis
Anyžius, paprastasis
Apynys, paprastasis
Arnika, kalninė
Asiūklis, dirvinis
Avietė, paprastoji
Ąžuolas, paprastasis
Beržas, plaukuotasis
Bitkrėslė, paprastoji
Bruknė
Šalavijas, vaistinis
Šalpusnis, ankstyvasis
Šaltalankis, dygliuotasis
Šaltekšnis, paprastasis
Debesylas, didysis
Šeivamedis, juoduogis
Šermukšnis, paprastasis
Dilgėlė, didžioji
Šlamutis, smėlyninis
Drebulė, paprastoji
Česnakas, valgomasis
Čiobrelis, paprastasis
Erškėtis, paprastasis
Eukaliptas, apskritalapis
Ežiuolė, rausvažiedė
Ginkmedis, dviskiautis
Gudobelė, vienapiestė
Gyslotis, plačialapis
Gyvatžolė, paprastoji
Jonažolė, paprastoji
Kadagys, paprastasis
Kerpena, islandinė
Kiaulpienė, paprastoji
Kietis, kartusis
Kmynas, paprastasis
Krapas, paprastasis
Kraujažolė, paprastoji
Kukurūzas, paprastasis
Lakišius, triskiautis
Liepa, mažalapė
Linas, pluoštinis
Medetka, vaistinė
Meškauogė, miltinė
Melisa, vaistinė
Moliūgas, paprastasis
Našlaitė, trispalvė
Petražolė, sėjamoji
Pipiras, svaigusis
Pipirmėtė
Pušis, paprastoji
Pūkelis, pelkinis
Pupalaiškis, trilapis
Putinas, paprastasis
Ramunė, vaistinė
Rasakila, paprastoji
Raudonėlis, paprastasis
Rugiagėlė
Rūgtis, dėmėtasis
Saldymedis, paprastasis
Serbentas, juodasis
Sidabražolė, miškinė
Skylenis, įžulnusis
Sukatžolė, paprastoji
Takažolė, paprastoji
Taukė, vaistinė
Trūkažolė, paprastoji
Tuopa, kvapioji
Ugniažolė, didžioji
Valerijonas, vaistinis
Varnalėša, didžioji
Varputis, paprastasis
Žemuogė, paprastoji
Žvaginė, trikertė
apklausa
Kas labiausiai lemia Jūsų pasirinkimą perkant vitaminus vaistinėje?
kaina
reklama
sudėtis
vaistininko patarimas
gamintojas
gydytojo rekomendacija

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2015 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.