Aprašymas. Meškauogė daugiametis visžalis krūmokšnis. Stiebai besidriekiantys pažeme, įsišakniję, 5-20 cm ilgio. Lapai panašūs į bruknės, pražanginiai, pailgi, buka viršūne. Meškauogės lapai smulkesni už bruknės, į viršūnę šiek tiek platėjantys, neužsirietusiais į apačią kraštais ir be taškelių apatinėje lapo pusėje. Žiedai maži, balti ar šviesiai rožiniai, susitelkę kekėsė po 3-12. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai sunoksta rugpjūčio-spalio mėn. Vaisius rutuliškas, raudonas ar oranžinis, miltingas kaulavaisis (uoga), panašus į bruknės. Meškauogės uogos nevalgomos.
Paplitimas. Auga sausuose, saulėtuose pušynuose, kirtavietėse, degimvietėse. Sudaro sąžalynus. Šviesomėgis augalas. Miškui sutankėjus išnyksta. Gausiai paplitęs pietryčių Lietuvoje. Kitur retas. Saugomas.
Meškauogė gali būti auginama. Mėgsta lengvas, derlingas, vandeniui pralaidžias, priemolio ar priesmėlio dirvas, saulėtas vietas.
Vaistinė žaliava. Miltinė meškauogė įtraukta į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Meškauogės lapai (Uvae ursi folium) renkami baladžio-gegužės ar rugpjūčio-spalio mėn. Pjaunamos neįsišaknijusios šakelės, paliekant ne mažiau kaip trečdalį viso kero. Išrenkamos priemaišos. Kartais kaip priemaiša pasitaiko bruknių ar mėlynių lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę lapai nukuliami ir perrenkami.
Gerai paruošta žaliava tai natūraliai žalios spalvos, trapūs, bekvapiai, kartoko, sutraukiančio skonio lapai.
Veikliosios medžiagos. Lapuose yra 6-14 % arbutino (hidrochinon-monogliukozidas), metilarbutino, 30-35 % raugų, flavonoidų (kvercetino dariniai), fenolkarbonių rūgščių, vitamino C, iki 1 % eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų.
Preparatai. Užpilai (paruošti šaltu būdu), nuovirai. Dėl didelio rauginių medžiagų kiekio karštu būdu paruošti užpilai gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Todėl ruošiama šaltu būdu, taip mažiau išsiekstraguoja raugų.
Įeina į šlapimą varančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Poveikis. Dezinfekuoja šlapimtakius, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Indikacijos. Meškauogės preparatai vartojami nekomplikuotam šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimui gydyti. Gydymas meškauogės lapų užpilu pasiteisina tuo atveju, jei šlapimas esti šarminės reakcijos. Todėl kartu nereikėtų vartoti šlapimo rūgštingumą keliančių vaistų. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių. Šlapimo spalva gali pakisti iki žalios ar žaliai mėlynos.
Liaudies medicina meškauoge gydo šlapimo pūslės ir inkstų ligas, virškinimo sutrikimus, išoriškai nuoviro pavilgais opas, pūlingas žaizdas, diatezę, reumatą, podagrą.
Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Neskirti vaikams, jaunesniems nei 12 metų. Nevartoti ilgiau kaip savaitę ir dažniau kaip 5 kartus per metus, jei kitaip nepaskyrė gydytojas. Ilgas ir didelių dozių vartojimas, ypač vaikams, gali sukelti kepenų pažeidimus. Nevartoti esant sunkioms kepenų ir inkstų ligoms, šlapimtakių susiaurėjimui, rūgščiai šlapimo reakcijai, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, piktybiniais navikais.
Panaudojimas kitur. Meškauogė auginama kaip dekoratyvinis augalas. Jaunos augalo šakelės naudojamos odai ir vilnai dažyti.
Šalto užpilo ruošimas ir vartojimas 1 arb. šaukštelis smulkintų meškauogės lapų ar miltelių užpilami stikline šalto virinto vandens, palaikoma 6-12 val. kaskart pamaišant, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės pašildyto užpilo 3-4 kartus per dieną 30 min po valgio.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas
1 arb. šaukštelis meškauogės lapų užpilamas stikline šalto vandens, pašildoma iki virimo ir 10 min virinama ant silpnos ugnies. Po 10-15 min nukošiama. Vartojama po 1 valg. šaukštą 5-6 kartus per dieną.
2024 balandžio 29 d., pirmadienis 
