Elektronine vaistine
 
2024 kovo 19 d., antradienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
vaistažolės
fitoterapija
vaistiniai augalai
nuodingi vaistiniai augalai
renkame vaistažoles
vaistažolių preparatai: kaip ruošti?
vaistažolių mišiniai pagal poveikį
liaudies medicinos receptai
vaistažolių horoskopai
forumas
Juodasis serbentas (lot. Ribes nigrum)
Vaistininkė Ramunė Junkienė
2006-04-30


Botaninis augalo pavadinimas: Juodasis serbentas – Ribes nigrum L.
Šeima: Uolaskėliniai (Agrastiniai) – Saxifragaceae (Grossulariaceae DC.)
Liaudiški pavadinimai: akyna, blakinis, bobingės, bobuogės, švokšla, žvirbliauogės

Aprašymas. Juodasis serbentas – daugiametis, šakotas, 60-150 cm aukščio krūmas. Visos augalo dalys pasižymi stipriu, jam būdingu specifiniu kvapu. Stiebai tamsiai rudi. Lapai pražanginiai, triskiaučiai ir netgi penkiaskiaučiai, stambiai dantyti, kotuoti. Lapų apatinėje pusėje išsidėstę geltonos, persišviečiančios, eterinio aliejaus liaukutės. Žiedai žali, viduje rusvi, sukrauti retose nusvirusiose kekėse. Žydi gegužės mėn. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn. Tai apskritos, juodos, dažnai su taškeliais-liaukutėmis uogos. Laukinių serbentų uogos smulkesnės nei kultūrinių.

Paplitimas. Lietuvoje yra 3 savaime augančios ir apie 20 introindukuotų serbentų rūšių. Juodasis serbentas – dažnas ir gerai pažįstamas krūmas visoje Lietuvoje. Savaime auga drėgnuose miškuose, krūmynuose, upių pakrantėse. Auginamas soduose, išvesta daug veislių. Mėgsta neutralų dirvožemį.

Vaistinė žaliava. Žaliavai tinka ir laukinio, ir sukultūrinto juodojo serbento lapai (Ribis nigri folium) ir vaisiai (Ribis nigri fructus).
Serbentų lapai skinami žydėjimo metu – birželio-liepos mėn. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 25-30 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti lapai yra žalios spalvos ir aromatingo kvapo.
Uogos renkamos, kai prinoksta – liepos-rugpjūčio mėn. Skinama be žiedynkočių rankomis ir džiovinama specialioje džiovykloje 60-65 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti serbentų vaisiai yra raukšlėti, nesulipę, rūgščiai saldaus, silpnai sutraukiančio skonio, silpno kvapo.
Anksti pavasarį galima rinkti ir serbento pumpurus (Ribis nigri gemmae). Pumpurai skinami prieš jiems sprogstant, išrenkamos priemaišos ir užpilama 50° spiritu arba džiovinama 15-20 °C temperatūroje.

Veikliosios medžiagos. Lapuose yra 0,12-0,37 % vitamino C, iki 8 % rauginių medžiagų, eterinio aliejaus (d-pinenas, sabinenas, kariofilenas), organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.
Uogose yra daug vitaminų: 0,1-0,6 % vitamino C, 0,4-0,5 % vitamino P, vitaminų B1, B2, E, K, PP, folio rūgšties, karotino. Gausu mineralinių medžiagų: iki 0,37 % kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Taip pat kaupia iki 17 % cukrų, pektinų, rauginių medžiagų, apie 4 % organinių rūgščių, flavonoidų (vitaminas P).

Preparatai. Lapai: Užpilai, nuovirai (vonioms, pavilgams).
Uogos: Nuovirai, sultys, morsas, uogienės, džemai. Įeina į vitamininių vaistažolių mišinių sudėtį.

Poveikis. Serbentų lapai pasižymi šlapimą varančiu ir prakaitavimą skatinančiu veikimu, taip pat skatina antinksčių veiklą.

Indikacijos. Vartojama esant inkstų ir šlapimo takų uždegimams. Liaudies medicina lapų nuoviru gydo reumatą, sąnarių uždegimus, podagrą, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, kokliušą ir spazminį kosulį.
Serbentų uogos – natūralus vitaminų šaltinis, pasižymi tonizuojančiu, kraujagysles plečiančiu, kraują valančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, sutraukiančiu veikimu. Vartojama nuo avitaminozių (per dieną suvartojant 50 g serbentų uogų, pilnai patenkinamas vitaminų C ir P poreikis), mažakraujystės, išsekimo po ligų, peršalimo ligų profilaktikai. Šviežias serbentų sultis tinka gerti sergant opalige, gastritu, kai sumažėjęs rūgštingumas, pridėjus medaus – nuo kosulio, užkimus. Liaudies medicina džiovintų serbentų uogų nuovirą rekomenduoja nuo viduriavimo. Trintas su cukrumi serbentų uogas tinka valgyti esant aterosklerozei, aukštam kraujospūdžiui ar dažniems dantenų, nosies gleivinės kraujavimams.

Kontraindikacijos. Nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui. Serbentų lapų užpilas nevartojamas esant edemoms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo.

Uogų nuoviras
2 valg. šaukštai džiovintų serbentų uogų užpilami stikline vandens ir užvirinama, atvėsinus nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Serbentų uogienė
1 dalis sutrintų serbentų uogų sumaišoma su 2 dalimis cukraus. Ši vitamininga uogienė užpilama karštu vandeniu. Geriama ryte ir vakare kaip arbata.

Lapų užpilas
5 valg. šaukštai smulkintų serbentų lapų užpilami 2 stiklinėmis karšto vandens, pakaitinama ant silpnos ugnies 2-3 min, paliekama 2-3 val., nukošiama. Geriama po stiklinę 4 kartus per dieną prieš valgį.


Literatūros sąrašas

Literatūros sąrašas


dar skaitykite
Ajeras, balinis
Alavijas, medėjantysis
Amalas, paprastasis
Anyžius, paprastasis
Apynys, paprastasis
Arnika, kalninė
Asiūklis, dirvinis
Avietė, paprastoji
Ąžuolas, paprastasis
Beržas, plaukuotasis
Bitkrėslė, paprastoji
Bruknė
Šalavijas, vaistinis
Šalpusnis, ankstyvasis
Šaltalankis, dygliuotasis
Šaltekšnis, paprastasis
Debesylas, didysis
Šeivamedis, juoduogis
Šermukšnis, paprastasis
Dilgėlė, didžioji
Šlamutis, smėlyninis
Drebulė, paprastoji
Česnakas, valgomasis
Čiobrelis, paprastasis
Erškėtis, paprastasis
Eukaliptas, apskritalapis
Ežiuolė, rausvažiedė
Ginkmedis, dviskiautis
Gudobelė, vienapiestė
Gyslotis, plačialapis
Gyvatžolė, paprastoji
Jonažolė, paprastoji
Kadagys, paprastasis
Kerpena, islandinė
Kiaulpienė, paprastoji
Kietis, kartusis
Kmynas, paprastasis
Krapas, paprastasis
Kraujažolė, paprastoji
Kukurūzas, paprastasis
Lakišius, triskiautis
Liepa, mažalapė
Linas, pluoštinis
Medetka, vaistinė
Meškauogė, miltinė
Melisa, vaistinė
Mėlynė
Moliūgas, paprastasis
Našlaitė, trispalvė
Petražolė, sėjamoji
Pipiras, svaigusis
Pipirmėtė
Pušis, paprastoji
Pūkelis, pelkinis
Pupalaiškis, trilapis
Putinas, paprastasis
Ramunė, vaistinė
Rasakila, paprastoji
Raudonėlis, paprastasis
Rugiagėlė
Rūgtis, dėmėtasis
Saldymedis, paprastasis
Sidabražolė, miškinė
Skylenis, įžulnusis
Sukatžolė, paprastoji
Takažolė, paprastoji
Taukė, vaistinė
Trūkažolė, paprastoji
Tuopa, kvapioji
Ugniažolė, didžioji
Valerijonas, vaistinis
Varnalėša, didžioji
Varputis, paprastasis
Žemuogė, paprastoji
Žvaginė, trikertė
apklausa
Kas labiausiai lemia Jūsų pasirinkimą perkant vitaminus vaistinėje?
kaina
reklama
sudėtis
vaistininko patarimas
gamintojas
gydytojo rekomendacija

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2015 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.