Jau nuo senovės ligų profilaktikai ir gydymui vartojami vaistai. Plačiąja prasme vaistais galima pavadinti bet kokią medžiagą, kuri daro poveikį organizmui, sukeldama biologinių funkcijų pakitimą, ir vartojama gydymo tikslams. Taigi, vaistai turi gydyti, tačiau nuo nuodo juos skiria tik dozė.

Šiandien labai svarbios ir kitos vaistų savybės - veiksmingumas, saugumas ir kokybė. Todėl tik po kruopščių, ilgų bei brangių tyrimų, patikrinus šias naujai sukurto farmacijos produkto savybes ir tinkamai įforminus tai patvirtinančius dokumentus, farmacinė forma su veikliąja medžiaga, pvz, tabletės, sirupas, milteliai ir t.t., gali būti registruota kaip vaistas ir oficialiai leista naudoti gydymo tikslams.

Visiškai saugių vaistų nėra. Vieni gali sukelti lengvesnius, kiti sunkesnius šalutinius poveikius. Pagal tai jie įtraukiami į receptinių ar nereceptinių vaistų sąrašus. Receptiniai parduodami griežtai - pagal gydytojo išrašytus receptus, o nereceptiniai nereikalauja jokių dokumentų. Bet nereceptiniai vaistai taip pat turi pašalinių poveikių, ir jų negalima pirkti ir vartoti savo nuožiūra (nors ir parduodami laisvai, nereikalaujant recepto). Prieš jų vartojimą visada reikalinga vaistininko ar gydytojo konsultacija. Taigi, vaistai - prekė ypatinga, todėl vaistinė ir joje dirbantis vaistininkas yra viena iš sveikatos apsaugos grandžių, kuri turi padėti užtikrinti racionalų vaistų vartojimą.