Botaninis augalo pavadinimas: Paprastoji avietė Rubus idaeus L. Šeima: Erškėtiniai - Rosaceae Juss. Liaudiški pavadinimai: aviečiai, avienės, avietys
Aprašymas. Paprastoji avietė daugiametis 60-120 cm aukščio krūmas su dvimečiais stiebais. Stiebas status, apvalus, dygliuotas. Lapai neporiškai plunksniški: apatiniai iš 5-7 lapelių, viršutiniai trilapiai. Lapeliai kiaušiniški, smailūs, nelygiai dantyti, apatinė pusė padengta baltais pūkeliais, viršutinė plika, tamsiai žalia. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę į žiedynus. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėn. Vaisius (uoga) sudėtinis, sudarytas iš smulkių, sultingų, šviesiai raudonų kaulavaisių.
Paplitimas. Auga drėgnesniuose miškuose, pamiškėse, paplitusi visoje Lietuvoje. Taip pat soduose auginamos kultūrinės aviečių veislės, tačiau vaistinei žaliavai geriau tinka laukinės. Kitos Lietuvoje augančios Rubus L. genties rūšys: kvapioji avietė (Rubus odoratus L.), šiaurinė avietė (Rubus articus L.), tekšė (Rubus chamaemorus L.), katuogė (Rubus saxatilis L.), gervuogė (Rubus caesius L.), lazdynlapė avietė (Rubus carylifolius Smith) ir kitos.
Vaistinė žaliava. Prinokę aviečių vaisiai (Rubi idaei fructus; ankstenis: Fructus Rubi idaei) renkami liepos-rugpjūčio mėn. Uogos skinamos be žiedsosčio ir taurelės. Pradžioje uogos gali būti apvytinamos saulėje, tada džiovinamos džiovykloje, paskleidus plonu sluoksniu, 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava pilkai raudonos spalvos, aromatingos, saldžiai rūgščios, nesulipusios uogos.
Aviečių lapai (Rubi idaei folium; ankstesnis: Folium Rubi idaei) skinami pasirinktinai, augalo neapnuoginant. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 ºC temperatūroje.
Veikliosios medžiagos. Aviečių uogose yra 9-10 % sacharidų (gliukozė, fruktozė, sacharozė), organinių rūgščių (citrinų, salicilo, skruzdžių rūgštys ir kt.), eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių medžiagų, pektinų, ląstelienos, vitaminų C, PP, B1, B2, P, folio rūgšties, karotino, fitosterinų, flavonoidų. Lapuose kaupiamų veikliųjų medžiagų sudėtis panaši.
Poveikis. Avietės pasižymi prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, karščiavimą ir skausmą mažinančiu, antibakteriniu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu poveikiu.
Indikacijos. Aviečių preparatai vartojami sergant peršalimu, gripu, angina. Dėl kaupiamų rauginių medžiagų pasižymi sutraukiančiomis ir vidurius kietinančiomis savybėmis ir todėl vartojama nuo viduriavimo ir dizenterijos.
Liaudies medicina avietės uogomis gydo mažakraujystę, aterosklerozę, hipertoniją, virškinamojo trakto ir odos (išbėrimai, spuogai, dermatitas) ligas.
Kontraindikacijos. Uogos turi daug purino bazių, todėl nerekomenduojama vartoti sergant podagra ar nefritu (inkstų uždegimu). Nevartoti nėštumo pradžioje.
Užpilo ruošimas ir vartojimas 2 valg. šaukštai džiovintų aviečių uogų užpilami stikline verdančio vandens, palaikoma 15-20 min, kad prisitrauktų. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, per valandą išgeriamos 2-3 stiklinės tokio užpilo ir atsigulama į lovą.
2024 balandžio 29 d., pirmadienis 
Vaistininkė 
