Aprašymas. Moliūgas vienmetis žolinis augalas. Stiebas gulsčias, driekiasi žeme, iki 10 m ilgio, šakotas, šiurkščiai plaukuotas. Lapai labai dideli, širdiški, ilgakočiai, taip pat šiurkštūs. Žiedai varpo formos, geltoni ar oranžiniai. Žydi gegužės-rugpjūčio mėn. Vaisiai - gerai pažįstamos, didelės, apvalios, geltona, oranžine arba dryžuota luobele uogos.
Paplitimas. Tėvynė Šiaurės Amerikos pietinė dalis (Meksika, Teksasas). Paplito ir dabar auginamas visuose žemynuose. Dažnas soduose ir daržuose, mėgsta derlingą, gerai įdirbtą priemolio ar priesmėlio dirvą, saulėtas vietas. Lietuvoje auginamos 3 rūšys. Paprastasis moliūgas labiausiai paplitęs bei turi daug veislių ir formų. Dažniausiai sutinkami moliūgo porūšiai agurotis (C.p. var. giraumontia ir patisonas (C.p. var. patison).
Vaistinė žaliava. Moliūgų sėklos (Cucurbitae semen) ruošiamos subrendus vaisiams. Tam tikslui nuskinti vaisiai dar 1-2 mėn. palaikomi, kol subręs pačios sėklos. Išimtos sėklos plaunamos ir džiovinamos paskleidus plonu sluoksniu šiltoje patalpoje 25-30 °C temperatūroje. Išdžiovintų sėklų lukštas turi būti gelsvai baltas, sėklaskilčių vidinė plėvelė žalsvai pilka, o sėklaskiltės gelsvos, bekvapės, malonaus, riebalinio skonio.
Poveikis. Veikia šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiai, reguliuoja vandens ir druskų apykaitą, aktyvina žarnyno peristaltiką.
Indikacijos. Vartojama kaspinuočiams ir askaridėms iš žarnyno varyti, esant skausmingam šlapinimuisi, prostatos adenomai (gerybinei prostatos hiperplazijai). Skiriama po 1-2 valg. šaukšt. 2 kartus per dieną 1 mėn.
Panaudojimas kitur. Tai maistinga daržovė, kurios minkštime gausu vitaminų (B1, B2, C, K, PP, E), karotino, karotinoidų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų. Iš moliūgų verdamos sriubos, košės, gaminamas džemas.