Botaninis augalo pavadinimas: Didžioji dilgėlė Urtica dioica L. Šeima: Dilgėliniai - Urticaceae Juss. Liaudiški pavadinimai: dilgė, dilgynė, juodadilgė, juodnotrynė, motryma, noterė, notrė, notryna, notnerė, nuoterė, nuoterenė
Aprašymas. Didžioji dilgėlė visiems gerai pažįstamas, daugiametis žolinis augalas. Iš šliaužiančio šakniastiebio išauga keliolika stačių keturbriaunių stiebų, kurie dažniausiai pasiekia daugiau nei 1 m aukštį. Stiebai ir lapai apaugę paprastais, tuščiaviduriais, trapiais, dilginamaisiais plaukeliais, užpildytais nuodinga baltymine medžiaga, kuri anksčiau laikyta skruzdžių rūgštimi. Prisilietus plaukelis įsminga į odą, nulūžta ir deginantis jo turinys išsilieja į žaizdelę. Ant stiebo daug prisitvirtinusių priešinių, širdiškai kiaušiniškų, nusmailėjusiais galais, dantytų lapų. Lapų pažastyse sukrauti vyriški ir moteriški žiedai, kurie susitelkę į šluoteles. Žydi liepos-spalio mėn. Vaisius - vienasėklis riešutėlis.
Paplitimas. Lietuvoje labai dažnas augalas. Auga kaip įkyri piktžolė patvoriuose, krūmuose, šiukšlynuose, drėgnesniuose miškuose. Mėgsta derlingus dirvožemius. Be didžiosios dilgėlės Lietuvoje savaime auga dar viena dilgėlių rūšis - gailioji dilgėlė (Urtica urens L.) bei auginama kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina L.)
Vaistinė žaliava. Dilgėlių lapai (Urticae folia; ansktesnis: Folia Urticae). Pirmąkart dilgėlės žolė pjaunama dalgiu apie birželio mėnesio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti ir jau pilnai išaugę lapai. Paskui galima net iki šalnų pjauti atžėlusią žolę (atolą). Peržydėjusių stiebų lapai žaliavai netinka, nes juose mažai veikliųjų medžiagų. Nupjovus žolę, išrenkamos priemaišos (kitos žolės) ir džiovinama, paskleidžiant pastogėje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Apdžiūvę lapai nubraukiami nuo stiebų ar nukuliami. Tinkamai paruošta žaliava turi būti trapi, tamsiai žalios spalvos, specifinio kvapo, karstelėjusio skonio.
Rečiau vaistinei žaliavai renkamos dilgėlių šaknys (Urticae radix; ankstesnis: Radix Urticae). Šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį, nuplaunamos ir džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje.
Veikliosios medžiagos. Lapuose kaupiami flavonoidai, karotinoidai, chlorofilas, vitaminai (C, K, B grupės), mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), organinės rūgštys, aminai.
Šakniastiebiuose yra vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų, polisacharidų, fenilpropanų.
Preparatai. Užpilai, ekstraktai. Sultys. Įeina į polivitamininių, kraujavimą stabdančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Poveikis. Preparatai iš dilgėlių lapų vartojami kaip polivitamininė žaliava. Taip pat pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu, didina hemoglobino kiekį (tinka mažakraujystei gydyti), skatina šlapimo išsiskyrimą.
Indikacijos. Dilgėlės preparatai vartojami ir kaip diuretinė priemonė sergant prostatos gėrybine hiperplazija (padeda pilnai ištuštinti šlapimo pūslę). Dilgėlių sultys geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams, mikroelementų trūkumui.
Kontraindikacijos. Nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui.
Panaudojimas kitur. Dilgėlė taip pat naudojama ir kaip maisto produktas sriuboms virti, salotoms ruošti bei kosmetikoje - plaukams stiprinti, pleiskanojimui mažinti.
Užpilo ruošimas ir vartojimas 15 g smulkintų dilgėlės lapų užpilama stikline verdančio vandens, palaikoma 15 min, nukošiama. Geriama po 2 valg. šaukštus 3 kartus per dieną. Užpilą galima laikyti 2 paras vėsioje vietoje.
2024 balandžio 28 d., sekmadienis 
Vaistininkė 
