Elektronine vaistine
 
2024 balandžio 27 d., šeštadienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
sveikata
pranešimai
sveika mityba
vitaminai ir mineralai
netradicinė medicina
odos priežiūra
sveiki dantys
gražūs plaukai
stiprus imunitetas
ligų profilaktika
forumas
2009-12-23 Apie nesveiko pastato sindromą
1. NESVEIKO PASTATO SINDROMAS

Praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje atsirado sąvoka „Nesveiko pastato sindromas“ (angl. Sick Building Syndrome). Ši sąvoka apibrėžia medicininę-ekologinę problemą, siejamą su įvairios paskirties patalpų neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai.

Išgirdę apie ekologiškai užterštą mus supančią aplinką, tikriausiai pirmiausia pagalvojame apie oro, vandens ir dirvos užterštumą. Tačiau didžiausią laiko dalį, kartais net 80-90 %, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir darbinės veiklos praleidžiame patalpose. Todėl patalpos turi didesnę įtaką mūsų sveikatai. Be to, ekologų vertinimu patalpų oras gali būti 4-6 kartus labiau užterštas nei lauko.

1992-1997 m. grupė mokslininkų iš Italijos, Rusijos, JAV atliko specialius oro kokybės tyrimus gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose. Paaiškėjo, kad 25 % medžiagų, rastų patalpų ore, yra kenksmingos sveikatai. PSO ekspertai priėjo išvados, kad patalpų oro kokybė svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerbūviui nei lauko.

Nuo 7-ojo dešimtmečio daugelio pasaulio šalių medikų dėmesį atkreipė didėjantis nespecifinės simptomatikos susirgimų skaičius. Pacientų negalavimai buvo susieti su ilgalaikiu buvimu patalpose. Dažniausiai tai buvo naujos statybos ar neseniai renovuotų pastatų darbuotojai ir gyventojai. JAV pagal kai kuriuos vertinimus yra 20-30 % tokių pastatų.

Nesveiko pastato sindromas pasireiškia galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, greitu nuovargiu, akių ir kvėpavimo takų uždegimais, padidėjusiu jautrumu kvapams. Šie simptomai pasireiškia daugumai žmonių, praleidžiančių nemažai laiko užterštose patalpose, ir palaipsniui išnyksta, pakeitus aplinką.

1983 metais Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) nustatė nesveiko pastato sindromo priežastis. Nesveiko pastato sindromo atsiradimą sąlygoja daugybė faktorių:

- Biologiniai teršalai – mikroskopiniai grybeliai, erkutės, pirmuonys, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai. To pasekoje gali prasidėti infekciniai susirgimai, alerginės reakcijos ar toksikozės, nes biologiniai teršalai veikia kaip cheminiai toksinai. Net jeigu ši tarša nesukelia patologinių procesų, nukenčia imuninė sistema ir sumažėja organizmo atsparumas.

- Kita grupė teršalų – statybose naudojami lakūs organiniai junginiai. Tokių medžiagų kaip formaldehidas, pesticidai, organiniai tirpikliai, benzolas-patalpose patalpose gali būti dešimtis kartų daugiau nei lauke. Jų galima rasti gumos gaminiuose, klijuose, apdailos medžiagose, dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume, plastike ir t.t. Kaskart atsiranda ir naujų sintetinių medžiagų, galinčių papildyti šią grupę.

- Sunkiųjų metalų junginiai, dažnai aptinkami pastatų, statytų iki 1990 m., apdailos medžiagose.

- Ypatingas mikroklimatas susidaro šiandieninėse biuro patalpose. Pats veiklos pobūdis privečia pastoviai atsinaujinti ir keisti biuro įrangą, kurios žalingą poveikį patiria biuro darbuotojai, praleidžiantys tokiose patalpose ne mažiau nei trečdalį paros. Biuro technikos poveikis organizmui sąlygojamas ne tik jos tipu, naudojimo trukme, bet ir pačios patalpos charakteristikomis, jos plotu, tūriu, ventiliacija, oro drėgme ir kt.

- Pačios biuro pastatų konstrukcijos dažnai tampa „Nesveiko pastato sindromo“ priežastimi. Daugumoje šiandieninių biurų naudojamos tokios sienų apdailos ir langų įstiklinimo technologijos, kuriose ignoruota natūrali ventiliacija. „Hermetizuodamos“ patalpą nuo išorinės aplinkos, jos trukdo pilnavertei oro apykaitai ir sudaro sąlygas kauptis biologinei taršai. Tuo tarpu pertvaros tarp kabinetų leidžia laisvai praeiti elektromagnetinėms bangoms į visą aukšto erdvę. Jūsų elektronika kartu su analogiška technika, dirbančia pas kaimynus, sukuria pastovų, veikiantį beveik kiaurą parą „elektroninį foną“. Pridėkite dar mobiliuosius telefonus, kondicionierius, liftus, ventiliatorius. Pastovus buvimas elektromagnetiniame lauke pamažu veikia nervinę sistemą, vidaus organus, kvėpavimo sistemą ir didžiausią žmogaus kūno organą, skirtą apginti organizmą nuo neigiamų išorinių veikmių, – odą.

Elektromagnetinio spinduliavimo (EMS) negalima nei pamatyti, nei pajusti. Tačiau jis egzistuoja ir veikia žmogaus organizmą. Kokiu būdu? Tikslus EMS veikimas neištirtas. Šio spinduliavimo įtaka pasireiškia ne iš karto, o palaipsniui, todėl visuomet galima suabejoti, ar vienas ar kitas negalavimas atsirado būtent dėl šios priežasties. Elektromagnetinius spindulius skleidžia daugelis mums įprastos įrangos: kompiuteris, mobilus telefonas, televizorius, mikrobangų krosnelė ir kt. Jeigu keli spinduliuotės šaltiniai yra arti vienas kito, jų spinduliai persikloja vienas ant kito, ir tokiose zonose elektromagnetinis laukas sustiprėja. Kokia technika skleidžia elektromagnetines bangas? Visa, kas jungiama į rozetę arba dirba nuo elementų ar akumuliatorių, daugiau ar mažiau skleidžia elektromagnetines bangas. Ypatingai mobilieji telefonai – tuo metu, kai kalbama telefonu, jis būna apsuptas pakankamai stipraus elektromagnetinio lauko. Tai spinduliavimas tokio dažnio bangų, kurios neigiamai veikia į žmogaus sveikatą. Jeigu kitų prietaisų įtaką mes galime sumažinti, pasitraukdami nuo jų toliau, tai šiuo atveju tokios išeities nėra. Kai telefonas yra laukimo režime, jis taip pat apsuptas elektromagnetinio lauko, kuris mažesnis nei pokalbio metu, bet visgi yra.

Pirmas reikšmingas kompleksinis tyrimas dėl galimos neigiamos elektromagnetinių laukų įtakos vartotojų sveikatai buvo atliktas 1984 m. Kanadoje. Tyrimo priežastimi buvo ženkliai padidėjęs skundų skaičius dėl sveikatos sutrikimų toje pačioje įstaigoje. Priežasčiai nustatyti buvo nustatytos visos spinduliavimo rūšys bei išdalintas klausimynas apie sveikatą. Tyrimas atskleidė, kad sveikatos sutrikimai ir elektromagnetinis laukas, išspinduliuotas kompiuterio ekrano, yra tarpusavyje susiję.

Apibendrinant galima teigti, kad ilginant darbo kompiuteriu laiką, žymiai padidėja sergančiųjų skaičius. Labiausiai yra pažeidžiamos endokrininė ir imuninė sistemos.

Be elektromagnetinio lauko kompiuterių vartotojus veikia ir kiti neigiami faktoriai: daugumai darbuotojų (100 iš 150), praleidžiančių apie 6 valandas prie kompiuterio, 4 metų laikotarpyje sutrinka gebėjimas fokusuoti žvilgsnį. Patalpose, kuriose yra keli personaliniai kompiuteriai, pakinta oro sudėtis, kuri pasižymi lengvųjų (neigiamų) aerojonų trūkumu. Oras tampa tvankus, trūksta deguonies. Aerojonų trūkumas ore daugiausia atsiliepia kvėpavimo takams ir odai, sukeldamas gleivinių uždegimą, odos sausumą.

Šiuolaikinės šildymo ir ventiliacijos sistemos sukuria elektrostatinius krūvius sintetiniuose dažuose, kilimuose ir balduose. Žmogaus akies, nosies, gerklės gleivinės, o taip pat oda kenčia nuo įelektrintų dulkių kaupimosi minėtose zonose, nuo oro sausumo, nuo laisvų radikalų, kuriuos generuoja elektriniai laukai.

2. „NESVEIKO PASTATO“ ĮTAKA ODAI

Jau 1980 metų pradžioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Buvo manoma, jog pagrindinės priežastys, lemiančios šiuos pakenkimus yra kompiuterių skleidžiami elektrinis ir magnetinis laukai.

Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios, ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas. Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Šių simptomų dažnis yra 10 - 38 %, ir jie stebimi visose kompiuterizuotose įstaigose, kuriose buvo atliekami tyrimai. Atkreiptas ypatingas dėmesys į dirbančiųjų tvirtinimus, jog bėrimas atsiranda tik dirbant kompiuteriu ir išnyksta, nutraukus darbą. Be to, nustatyta priklausomybė tarp darbo laiko kompiuteriu trukmės ir bėrimų intensyvumo.
Buvo atlikti provokaciniai testai, kurie patvirtino bėrimų ir darbo kompiuteriu ryšį. Kadangi darbas kompiuteriu negali būti priežastinis faktorius, ieškota konkretaus veiksnio, esančio darbo aplinkoje ir lemiančio odos pakenkimus. Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra mažesnė santykinė oro drėgmė (<40%) ir didelis elektrostatinis krūvis. Aprašomas sėkmingas provokacinis mėginys, atliktas naudojant generatorių, kuris generuoja intensyvų elektrostatinį lauką. Tiriamiesiems asmenims buvo sukelti analogiški odos pakitimai, kurie atsiranda tiems patiems asmenims dirbant kompiuteriu.
Atlikus provokacinį tyrimą, paaiškinantį paraudimo ir bėrimų genezę, buvo tirti imunoreaktyvių ląstelių kiekiai veido odos biopsiniuose pavyzdžiuose, prieš ir po stipraus elektrostatinio krūvio veikimo. Nustatyta, kad po darbo kompiuteriu padidėjo histaminui jautrių ląstelių kiekis. Šios ląstelės yra atsakingos už alerginio proceso vystymąsi. Tai paaiškina šiuos klinikinius simptomus: niežėjimą, odos tempimą, edemą ir eritemą. Kadangi šių simptomų atsiradimą lemia elektrostatiniai krūviai, jų įtakoje ant dirbančiojo kompiuteriu veido kaupiasi įsielektrinę aerozoliai, esantys darbo aplinkoje, kurie ir sukelia minėtas reakcijas. Pagal šią hipotezę svarbu stebėti santykinį oro drėgnumą, nes aerozoliai lengviau formuojasi, esant mažam santykiam oro drėgniui. Todėl odos pakenkimai yra dažnesni šaltuoju metų laikotarpiu, esant centriniam patalpų šildymui ir neefektyviai ventiliacijai.
Dienos ir valandos, praleistos monitoriaus ir klaviatūros kompanijoje, kenkia ne tik laikysenai ir regėjimui. Anksčiau laiko pasirodžiusios raukšlės ir nesveika odos spalva – užmokestis už kasdieninį naudojimąsi tokiu civilizacijos pasiekimu kaip kompiuteris. Dermatologai netgi priima prielaidą, kad kompiuterio spinduliavimas gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, pakenkdamas elastino struktūrą. Oda, ypač sausa, dar labiau išdžiūsta, praranda elastingumą ir stangrumą. Kokia viso to priežastis? Pirmiausia – elektrinis laukas, egzistuojantis aplink daiktus (kūnus) ar daleles, turinčius elektrinį krūvį, o taip pat laisvame būvyje elektromagnetinėse bangose.

Elektrinis laukas, susikuriantis tame tarpe ir aplink monitorių, keičia odos rūgštinį balansą, džiovina ją, sukelia pleiskanojimą. Laisvieji radikalai, generuojami dirbančio kompiuterio, sąlygoja odos ląstelių pažeidimą ir priešlaikinius senėjimo procesus. Koks bebūtų odos tipas, odos būklė blogėja: normali oda džiūsta, sausa – sausėja dar labiau, atsiranda tempimo jausmas. Kombinuota oda praranda stangrumą, plečiasi ir užsiteršia poros, intensyvėja sausų zonų pleiskanojimas. Riebioje odoje atsiranda daugiau inkštirų, o plaukai susiriebaluoja jau vidury darbo dienos. Labiausia kenčia plona akių vokų oda – ji praranda drėgmę, elastingumą ir pasidengia smulkiomis raukšlelėmis.

3. PROBLEMOS SPRENDIMO BŪDAI

Kokią išeitį galima pasiūlyti dirbantiems ar gyvenantiems “nesveikame pastate”, didžiajai daliai darbuotojų, praleidžiančių daug laiko prie kompiuterių?

Apstatant biurą baldais ar įruošiant gyvenamą vietą vengti dirbtinių medžiagų, o pagal galimybes maksimaliai naudoti natūralias, susipažinti su baldų, kilimų, kiliminių dangų sanitarinių-higieniniu įvertinimu. Rekomenduojama kiek galima mažiau naudotis kondicionieriais ir kuo dažniau – natūraliu vėdinimu. Viena svarbiausių rekomendacijų – riboti buvimo laiką patalpoje, kurioje sumontuota daug elektronikos ir elektrinių įrenginių.

Bėda ta, kad rekomendacijos ne visada pateisinamos ekonomiškai – natūralios, ekologiškos medžiagos negali savo kaina konkuruoti su sintetinėmis. Kondicionavimo ir ventiliacijos sistemos, sugebančios kontroliuoti temperatūrą, drėgmę ir sukurti mikroklimatą egzistuoja, tačiau nedaug kam prieinamos dėl aukštos kainos.

Tai, kas priklauso nuo mūsų – darbo vietos išplanavimas, kuris gali sustiprinti ar susilpninti neigiamų faktorių veikimą,- riboti buvimo laiką elektromagnetiniame lauke, dažniau naudoti drėgną valymą, o ne siurbliuoti patalpą, sumažinti iki minimumo buitinės chemijos naudojima, darbo vietoje, – dauginimo ir spausdinimo aparatus montuoti patalpoje, kurioje nėra pastovių darbo vietų, bandyti saugoti veido ir kaklo odą nuo įelektrintų dulkių, sausumo ir laisvų radikalų.
Tiems, kurie pastoviai dirba su kompiuteriu, tenka saugoti veido, kaklo, paakių odą, naudoti specialią kosmetiką, turinčią natūralių antioksidantų ir vitaminų. Nepriklausomai nuo amžiaus, dirbantiems su kompiuteriu reikalingos odos priežiūros priemonės turi būti efektyviai drėkinančios ir saugančios nuo laisvų radikalų. Tokios priemonės pagerina bendrą odos būklę ir minimizuoja negatyvias kompiuterio spinduliavimo pasekmes.

Kadangi kompiuterio sąlygojamas odos senėjimas tampa klasikine problema, įvairių šalių mokslininkai rengia įvairias rekomendacijas, kaip išvengti žalingos įtakos:
- vokiečių mokslininkai nustebino savo rekomendacijomis valgyti kuo daugiau pomidorų ir kopūstų. 500-700 gramų suvartotų kasdien minėtų daržovių saugo odą nuo žalingo kompiuterio poveikio;
- olandų mokslininkai siūlo pabaigus darbą su kompiuteriu uždėti ant veido minkštą rankšluostį, sudrėkintą mineraliniu vandeniu arba spyglių nuoviru;
- kiniečių medikai rekomenduoja kiekvieną pusvalandį išgerti keletą gurkšnių vandens, į kurį pridėta citrinų ar greipfrutų sulčių. O taip pat kasdien suvartoti ne mažiau 300gr. šviežiai užvirintos žaliosios arbatos, kuri neutralizuoja kompiuterio spinduliavimą. Jų manymu efektyvi priemonė – nuvalyti odą gabalėliu obuolio arba užšaldytomis natūraliomis vaisių sultimis;
- Kanados mokslininkai efektyviausiu odos gelbėjimo būdu skaito odos apipurškimą mineraliniu geriamuoju vandeniu. Toms, kurios naudoja makiažą, patartina naudoti termalinio vandens purškiklį, kuris ne tik drėkina odą, bet ir nekenkia makiažui;
- Lietuvos medikai rekomenduoja vieną dieną savaitėje pilnai atsisakyti kompiuterio, o sausos odos atstatymui prausti veidą ruginės duonos antpilu: ruginės duonos kriaukšlę užpilti karštu vandeniu. Kai atvės, nukošti ir praustis tuo antpilu.

Tikriausia kiekvieną iš mokslininkų ir medikų rekomenduojamų priemonių galima traktuoti kaip fragmentą gynybinės sienos, saugančios odą nuo įelektrintų dulkių, laisvų radikalų, sauso oro. Visos rekomenduotos priemonės ir vartotojui aiškios, nekeliančios klausimų dėl jų natūralumo. Problema ta, kad dirbantis žmogus ne visada turi galimybių pasinaudoti minėtomis rekomendacijomis. Ypač sunku įsivaizduoti vyrus, atsinešančius į darbą 700gramų kopūstų ir bandančius diena iš dienos tuo maitintis, arba darbuotoją, kuris laikas nuo laiko atsitraukęs nuo kompiuterio, užsideda ant veido spyglių nuoviro kompresą... O vyrai, kaip taisyklė, praleidžia prie kompiuterio dar daugiau laiko nei moterys.
Visai kas kita – kosmetika. Kremas, užteptas ant odos po rytinio prausimo ir saugantis odą nuo visų „sindromų“ visą darbo dieną.

4. KOSMETIKA, SAUGANTI NUO “NESVEIKO PASTATO“ EFEKTŲ

Jau supratome, kad kosmetika švelninanti laisvų radikalų ardantį poveikį odai, turi turėti savo sudėtyje antioksiduojančių medžiagų ir stiprių drėkiklių.

Kaip teisingai parinkti „antikompiuterinį“ kremą?
Svarbu mokėti perskaityti etiketę. Tačiau žodžius, parašytus ingredientų sąraše, supranta tik maža arba labai maža dalis vartotojų. Kaip taisyklė, dauguma žino, kad vitaminai C, E – antioksidantai, t.y. laisvų radikalų neutralizatoriai. Galima numanyti, kad dauguma žino ir vitamino C cheminį pavadinimą – Ascorbic Acid. Kas liečia vitaminą E, tai etiketėje jis bus pažymėtas kaip tokoferolio junginys ir pažįstamas jau mažesnei auditorijai. Jei paimsime vitaminą F, kurį sudaro nesočių riebiųjų rūgščių kompleksas, tai tik specialistas sugebės iššifruoti, kuris žodžių junginys reiškia šią antioksidacinių savybių turinčią medžiagą. Visa grupė gamtinių antioksidantų – flavonoidai, karotinoidai, fitoestrogenai ir augaliniai polifenoliai – kurie aktyviai mus gelbsti nuo laisvų radikalų užrašyti lotyniškais augalų pavadinimais. Jeigu dar prieš penkerius metus gamintojas ar pardavėjas bandė paaiškinti etiketėje, kodėl įtraukta į kompoziciją viena ar kita medžiaga, tai šiuo metu tekstų kūrėjai nevargina vartotojo papildoma informacija. Paėmus dešimt kremo dėžučių, kurias gamina įvairios firmos ir kurios kainuoja skirtingus pinigus, pamatysite beveik identišką tekstą: “atnaujins (atjaunins) jūsų odą, oda taps švelni, spindinti, elastinga (stangri)! Kremas apsaugo nuo žalingų išorės poveikių.“ Taigi, etiketę reikėtų mokėti skaityti, tačiau perskaityti ir suprasti dabar, kai žolės, aliejai, vaškai – viskas rašoma INICI sistemoje, ingredientų paskirtį, naudą ar žalą gali suprasti tik specialistas.

4a. ANTIOKSIDANTAI

Pabandysime pristatyti labiausiai ištirtus ir patvirtinusius savo antioksidacinių savybių stiprumą aktyviuosius ingredientus. Tai natūralūs ir sintetiniai junginiai, kuriuos galima užtikti kosmetikos duomenų bazėse. Tačiau jų efektyvumą lemia ne jų įtraukimas į preparato formulę, netgi ne koncentracija, o kompanija, kuri jiems yra parinkta gaminio receptūroje.Esmė ta, kad antioksidantas, neutralizuodamas laisvus radikalus, praranda savo vandenilį, o kartu ir reduktoriaus savybes. Kad antioksidantas „neišeitų iš rikiuotės“, jam kompanijon rekomenduojama „palaikymo grupė“, kuri padeda atstatyti jo antioksidacines savybes. Pvz. Antioksidacinė pora vit. E ir vit. C. Pagrindiniu antioksidantu laikomas vit.E, tačiau vit. C tarnauja lyg ir jo ginklanešiu: kai vit. E kovoje su laisvais radikalais praranda savo kardą, vit.C tuojau paduoda jam naują. Tokių pagalbininkų, padedančių atstatyti karingą formą pagrindiniam antioksidantui, reikėtų įtraukti į kompoziciją ne vieną, o visą kompleksą. Tačiau nė vienas dirbtinis kompleksas nėra toks tvirtas ir taip tobulai surėdytas, kaip augaliniai polifenoliniai ir bioflavonoidai, kurie palaiko ir atstato vienas kitą. Nuo to laiko, kai buvo ištirti painūs antioksidantų tarpusavio veiklos mechanizmai, susidomėjimas sintetiniais bei chemiškai grynais antioksidantais sumažėjo. Nors chemikai buvo įsitikinę, kad gryna medžiaga be balasto veikia efektyviau, pasirodė, kad atsitinka atvirkščiai.
Patys populiariausi antioksidantai kosmetikoje: vit. E ( L-tokoferolis), vitaminai C, F, A ir karotinoidai, bioflavonoidai, augaliniai polifenoliai.

Vitaminas E – tirpus riebaluose antioksidantas. Natūralaus vit. E šaltiniai – augaliniai aliejai, daiginti grūdai; dažnai į kosmetikos gaminius įtraukiamas būtent natūralia forma. Kosmetikoje jis palaiko kolageno ir elastino sintezę, stabdo senėjimą, gerina kraujo mikrocirkuliaciją, stiprina kraujagyslių sieneles.

Vitaminas C – vandenyje tirpus antioksidantas; pagrindinis vaidmuo – vitamino E atstatytojas, saugo odą nuo UV spindulių, aktyvina kolageno sintezę, greitina pažeidimų gijimą, lėtina senėjimo procesus.

Vitaminas F – tai nesočių riebiųjų rūgščių kompleksas ( linolinės, linoleinės, arachidono rūgšties), plačiai naudojamas kosmetikos gaminių, skirtų odos valymui, maitinimui, ypač sausos, suerzintos ar vystančios odos priežiūrai. Vitaminas F ( jei jo koncentracija siekia 3-7% ) stiprina epidermio barjerą, reguliuoja hidrolipidinį balansą, o tuo pačiu ir odos drėgnumą bei elastingumą. Natūralus vitamino F šaltinis – linų sėmenų aliejus.

Vitaminas A – buvo pirmasis vitaminas, aprašytas mokslinėje literatūroje 1920 metais. Pagrindinė šio vitamino savybė – antioksidacinis aktyvumas. Be to, retinolis ir jo dariniai svarbūs palaikant sveikos odos ląsteles, imuninę sistemą, taip pat ir vėžio profilaktikai. Kosmetikoje vit. A atlieka kelias funkcijas – neutralizuoja laisvus radikalus, sumažina odos sausumą, saugo nuo UV spindulių, minkština epidermį, blokuoja inkštirų formavimąsi.
Flavonoidai – augalinės kilmės medžiagos savo struktūra primenančios žmogaus organizme esančius hormonus – estrogenus (kartais juos vadina fitoestrogenais). Flavonoidai patenka į kosmetikos gaminius kartu su vandeniniais augaliniais ekstraktais. Visi jie rodo didelį antioksidantinį aktyvumą.

Kiekvienas receptūros kūrėjas pretenduoja, kad būtent jo komponentai duoda nepaprastą efektą. Kiekvienas iš jų, naudodamas vis ekzotiškesnius ingredientus su skirtingais veikimo mechanizmais, deklaruoja gerus rezultatus. Tokios deklaracijos nekelia pasitikėjimo, gal būt todėl rimtos firmos bevelija nesiblaškyti prie sezoninių madingų ingredientų, o planingai ir rimtai įsisavinti konservatyvius priedus, kurie seniai užsirekomendavo kaip efektyvi priemonė.
Kosmetikoje „Anti-office“ taip pat naudojami seniai patikrinti augaliniai antioksidantai.

Šaltalankių aliejus. Pamokantys padavimai apie nuostabias šaltalankio savybes žinomi žmonijai nuo amžių. Savo darbuose šaltalankį ne kartą minėjo senovės graikų mokslinčiai ir rašytojai. Senovės Kinijos gydymo meno manuskriptuose kalbama apie tai, kad šis brangiausias augalas turi daugiau šimto gydomųjų medžiagų, gelbstinčių nuo negandų žmogaus organizmą. Šaltalankio vaisiai pripildyti viso būrio vitaminų, flavonoidų, karotinoidų, cholinų, kumarinų, sterinų, nesočių ir hidroksirūgsčių, rauginių medžiagų, makro- ir mikroelementų. Šaltalankių aliejus, pasižymintis regeneruojančiomis savybėmis, padeda gydant spindulinės ligos pažeistą odą, terminius ir cheminius nudegimus, trofines žaizdas. Padeda palaikyti sveikos odos tonusą ir saugo ją nuo neigiamų supančios aplinkos faktorių. Kaip antioksidantas užima vieną auksčiausių vietų lentelėje.

7 būdai, kuriais šaltalankių aliejus padeda odai:
1. Apsauga nuo UV spindulių. Saulė džiovina odą, priverčia ją raukšlėtis ir pleiskanoti, provokuoja fotosenėjimą. UV spinduliai sutrikdo kolageno ir elastino (struktūrinių baltymų, suteikiančių odai lygumo ir tamprumo) sintezę ir generuoja laisvus radikalus, ardančius ląstelės membranas ir odos lipidinį barjerą. Jų ginti stoja šaltalankio antioksidantai – vitaminai A, E, C, P. Oda papildomai pamaitinama vitaminais
Jeigu jūs gaunate šaltalankio su maistu ar gėrimu, apsauga dar sustiprėja.
2. Oda atsistato po nudegimo. Šiuo tikslu šaltalankių aliejus naudojamas jau tūkstančius metų. Per didelis UV spindulių kiekis provokuoja pigmentinių ląstelių melanocitų išsigimimą į vėžines, o šaltalankiuose esantis antioksidantų kompleksas blokuoja šį procesą.
3. Natūralus balinimas. Strazdanos ir pigmentinės dėmės, ryškėjančios ant veido ir kūno veikiant saulės spinduliams, nublanks, jeigu odą tepti šaltalankių aliejumi ar sultimis arba naudoti kosmetiką su šaltalankių aliejumi ar ekstraktu. Balinantį efektą duoda obuolių, citrinų ir kitos vaisinės rūgštys.Taigi šltalankio uoga – tai balinantis kremas su anti-age efektu, sukurtas pačios gamtos.
4. Odos suminkštinimas. Indijos šokėjos tepa alkūnes ir kulnis šaltalankių aliejumi, sekdamos Budos pamokymais, kaip išlaikyti minkštą ir švelnią odą.
5. Pažeistos odos gydymas. Sumušimai, įbrėžimai, įpjovimai nustoja kraujuoti. Pažeistoje odoje išvengiama uždegimo, greičiau užgyja, tepama šaltalankio aliejumi arba košele iš šaltalankio uogų. Čingischanas visada į karo žygius imdavo buteliuką su šaltalankio aliejumi.
6. Inkštirų ir spuogų blokavimas. Šaltalankių ekstraktas malšina bakterijų dauginimąsi, padeda užgydyti spuogus be randų ir pigmentinių dėmių, stiprina odos apsaugines funkcijas.
7. Stiprina plaukų šaknis. Romos legionieriai šėrė šaltalankių lapais arklius, kad jų karčiai ir uodegos būtų tankūs ir blizgantys, o Romos matronos, kurių plaukų tankumas iki šiol kelia pavydą, darydavo šaltalankių aliejaus kaukes plaukams ir praplaudavo plaukus šaltalankių lapų nuoviru.

Vynuogių sėklų aliejus turi unikalią riebiųjų rūgščių kompoziciją. Jame yra augalinio pigmento chlorofilo, kuris turi tonizuojančių savybių, skatina pažeistų audinių granuliaciją ir epitelizaciją. Vynuogių sėklų aliejuje yra vitamino E ir proantocianido, kurių kompleksas 20 kartų efektyviau kovoja su laisvais radikalais nei vitaminas C; šiame aliejuje yra dideli kiekiai bioflavonoidų, kurie savo redukcinėmis savybėmis pralenkia vitaminą E. Kadangi šis aliejus nelipnus, gerai įsigeria į odą, naudojamas įvairių kosmetinių kompozicijų sudėtyje. Jo savybės:
- Antioksidantas,
- vitaminizuoja ir suminkština odą,
- naudojamas senėjimo profilaktikai,
- lygina odą ir saugo nuo dregmės praradimo,
- ramina suerzintą odą,
- stiprina išorinį odos sluoksnį, daro jį atsparesnį aplinkos įtakai,
- atstato odos riebalų praradimą nusiprausus su muiluojančiomis priemonėmis,
- turi gydomųjų savybių, tinka bet kuriam odos tipui.

Žalios arbatos ekstraktas. Žalios arbatos populiarumą lemia vis naujų jos naudingų savybių atradimai. Vartojant ją kaip gėrimą, žalia arbata blokuoja vėžinių darinių atsiradimą (Case Western Reserve University ir University of Alabama tyrimai). Naudojant su citrusinėmis sultimis, jos savybės stiprėja.
Apipintas legendomis ir užkariavęs nepaprastą populiarumą gėrimas neatsitiktinai patraukė kosmetikos gamintojų dėmesį. Kosmetologijoje ypatingai vertinamas žalios arbatos ekstrakto sugebėjimas švelninti agresyvią saulės spindulių įtaką. Žalia arbata laikoma lyderiu tarp vandeninių antioksidantų, padeda išlaikyti odos skaistumą ir stangrumą. Jos unikalia savybe nulemia aukšta polifenolių koncentracija; jų, kaip gynėjų nuo laisvų radikalų, aktyvumas žymiai pralenkia žinomo klasikinio antioksidanto – vitamino E aktyvumą. esantys arbatoje polifenoliai rodo ir priešuždegiminį,ir bakteriostatinį aktyvumą, padeda biologiškai aktyvioms medžiagoms įsiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Esantis arbatoje kofeinas pagerina kraujo mikrocirkuliaciją ir odos maitinimą, mažina patinimą; taninai suteikia odai stangrumo. Arbatos ekstraktas turtingas eteriniais aliejais, B grupės vitaminais. Vitaminas B2 suteikia arbatos ekstraktui odą gydančių savybių. Be viso to, žalia arbata skatina kraujotaką, aprūpina ląsteles deguonimi, stiprina odos apsaugines savybes. Rauginės medžiagos padengia odą tankia plėvele, turinčia baktericidinių savybių. Žalios arbatos ekstraktas ne tik mechaniškai bei ir biochemiškai išvalo poras, likviduoja odos sausumą, bet ir gerina audiniuose mikrocirkuliaciją, stiprina mažiausių kraujo indų sieneles.

Dar vienas iš stipriausių vandeninių antioksidantų – ginkmedžio ekstraktas. Ginkmedis – vienas iš Tolimųjų Rytų – Kinijos ir Japonijos – lobių. Tame krašte ginkmedis ir jo produktai naudojami jau 5000 metų. Tai reliktinis ledyninio periodo medis, augęs kainozoinėje eroje ( prieš 250 mln. metų ).
Darvinas pavadino šį medį gyva iškasena. Ginkmedis – vienintelis augalas, išgyvenęs atominę katastrofą Chirosimoje ir nepasikeites nuo ledyninio periodo laikų dėka savo atsparumo ligoms, vabzdžiams ir kitiems supančios aplinkos faktoriams. Pirmajame pasaulyje vaistų žynyne, parašytame Kinijoje prieš 2800 metų, jau minimas ginkmedis, ir šiandien jo preparatai yra vieni iš penkių geriausia parduodamų vaistinių augalų. Ginkmedžio lapai turi daugiau 160 naudingų medžiagų, tame tarpe ir neįprastų junginių, nesutinkamų daugiau niekur gamtoje. Ypatingai pabrėžtini 2 junginiai: flavonolas ir terpenilo laktonas.Ginkmedžio ekstraktas plečia kraujo indus, pastebimai skatina kraujotaką ir audinių prisotinimą deguonimi, aktyvina medžiagų apykaitą molekuliniame lygyje. Būdamas ryškiai išreikštu antioksidantu, ginko saugo ląstelių membranas nuo laisvų radikalų, atstato kraujo indų elastingumą ir tvirtumą. Nežiūrint į tai, kad ginkmedžio lapai naudojami rytų tradicinėje medicinoje jau tūkstančius metų, detaliai išstudijavus ginkmedžio lapų ekstrakto cheminę sudėtį ir aktyvumo spektrą, šiandieniniai kosmetiniai preparatai buvo sukurti Prancūzijoje ir Vokietijoje tik 1965-1970 m. Eksperimentais in vivo ir in vitro buvo įrodyta, kad ginkmedžio lapų ekstraktas suriša laisvus radikalus ir tokiu būdu apsaugo nuo pažeidimo fosfolipidinę ląstelės membraną.

Antioksidaciniam efektui gauti galima panaudoti vieną iš išvardintų stipriausių antioksidantų. Galima panaudoti jų kelis arba visus keturis. Kadangi du iš jų yra aliejiniai ir du – vandeniniai, tai sumaišyti juos galima tik emulsijos forma. Kaip rodo tyrimai, sumaišius keturis antioksidantus, emulsijos antioksidacinis efektas padidėja ir pasiekia žymiai geresnių rezultatų, palyginus su žymių firmų kosmetiniais gaminiais. (žr. grafiką)

Gautą antiOffice rezultatą galima paaiškinti „komandiniu žaidimu“: kai vienas antioksidantas praranda savo elektroną, jam į pagalbą ateina kiti komplekso (komandos) nariai, atstatydami jo antioksidacines savybes.Unikalus antioksidacinis kompleksas, sudarytas iš keturių stipriausių antioksidantų ir „palaikančios grupės“, duoda labai gerą efektą ir padeda išvengti prooksidacinio pavojaus.


4b. DRĖKIKLIAI

Vizitas į kosmetinių prekių parduotuvę vienu metu suteikia ir optimizmo (jūsų paslaugoms armija drėkinančių kremų – įvairių formų, markių ir kainų) ir abejonių (tai ką gi reikėtų pasirinkti?).Kiekvienas iš mūsų, jeigu nėra pats susidūręs, tai bent ne vieną kartą girdėjęs apie atvejus, kai po ilgesnio naudojimo elitinės markės „superdrėkinančio“ kremo, oda dar labiau išsausėdavo, kai tuo tarpu nebrangus kremas vazelino pagrindu suteikdavo sausai odai realią pagalbą. Praktiškai drėkinančio kremo pasirinkimas visuomet problematiškas. Daugelis žmonių, kurių oda nepakankamai riebi, skundžiasi odos sausumu. Tačiau ir daugelis tų, kurių riebalinių liaukų aktyvumas padidėjęs, jaučia tuos pačius sausos odos simptomus: odos šiurkštumą, plastiškumo sumažėjimą, mikroįtrūkimus, tempimo jausmą, smulkias raukšles, erzinimą, padidintą jautrumą.

Bandymas pašalinti simptomus įvairių aktyvių medžiagų pagalba dažniausiai būna nesėkmingas. Prieš kovojant su simptomais, reikėtų atstatyti barjerą – epidermį, sudrėkinant jį iki optimalios ribos. Bet kurios drėkinamosios procedūros ar kosmetikos tikslas – būtent odos raginį sluoksnį prisotinti drėgmės ir išlaikyti jį drėgną kuo ilgesnį laiką. Ir tai nemažiau svarbu, nei periodiškas odos stimuliavimas aktyviomis medžiagomis.

Kosmetikoje naudojami įvairūs būdai, skirti palaikyti drėgmę odoje:
-okliuzija (odos padengimas plėvele, neleidžiančia išgaruoti vandeniui);
-drėgmės surišėjai ( Hidroskopinės medžiagos,- stambiamolekuliniai, polimeriniai junginiai );
-natūralūs giluminiai drėkikliai (mažos molekulės, prasiskverbiančios į raginį odos sluoksnį ir ten surišančios vandenį).
-osmotinis drėkinimas (paremtas įvedimu į receptūrą mineralinių druskų, kurios ištraukia drėgmę iš gilesnių odos sluoksnių į paviršių).

Kuriant antiOffice kosmetiką buvo keičiami įvairūs drėkinančių ingredientų tipai ir koncentracijos. Sukomponavus įvairius drėkiklius buvo pasiektas gilaus ir ilgalaikio drėkinimo efektas. Rūpestingai parinkta stambiamolekulinių drėkiklių koncentracija, atsisakyta mineralinių druskų, kad esant sausai aplinkai jos neištrauktų drėgmės iš gilesnių odos sluoksnių. Naudojant okliuzines medžiagas, turėta mintyje, kad darbo dienos eigoje (o tas yra 8-9 val.) jų suformuota apsauginė plėvelė nusitrina (paremiant veidą rankomis, valantis servetėle nosį ar burną), todėl drėkiklių asortimentą teko papildyti giluminiais drėkikliais, iš kurių efektyviausias ir naudingiausias odai yra urea. Jis ilgai išlaiko savo absorbuojančias savybes, sulėtina odos infekavimo procesus, grybelio plitimą ir veikia kaip antiseptikas.

Subalansavus antioksidantus ir drėkiklius buvo sukurta kosmetinė serija „antiOffice“.

5. KOSMETINĖ LINIJA antiOffice

1. Kremas sausos odos priežiūrai antiOffice

Kremas skirtas ilgalaikiam veido ir kaklo odos drėkinimui bei apsaugai nuo neigiamo šiuolaikiniame biure naudojamų prietaisų poveikio. Jų skleidžiami elektrostatiniai ir elektromagnetiniai laukai, kondicionuotas oras, šildymo prietaisai anksčiau laiko sendina odą, todėl būtina ją nuolat apsaugoti. Trejopo poveikio unikalios sudėties drėkinamojo komplekso dėka oda išlieka stangri ir švelni, dingsta sausos odos tempimo jausmas. Šaltalankių, linų sėmenų ir vynuogių sėklų aliejai padeda atstatyti epidermį. Biokompleksas iš augalų, turinčių daug polifenolių ir bioflavonoidų, neutralizuoja laisvuosius radikalus, susidarančius dėl neigiamo įvairių minėtų prietaisų bei cigarečių dūmų poveikio , tuo užkirsdamas kelią odos senėjimui ir anstyvosioms raukšlėms.

2. Kremas, skirtas normaliai ir mišriai odai antiOffice
“Nesveiko pastato sindromas”, sąlygojamas sauso oro, (tiekiamo kondicionierių,šildytuvų), elektrostatinių ir elektromagnetinių laukų, (skleidžiamų kompjuterių, mobilių telefonų, TV, ir kt. įrangos), veikia netgi normalią ir mišrią odą, skatindamas riebalų išskyrimą riebiose zonose ir odos sausumą normaliose. Šis kremas skirtas normalaus odos drėgmės ir riebalų balanso palaikymui, apsaugai nuo elektrinių prietaisų generuojamų laisvų radikalų, sukeliančių priešlaikinį odos senėjimą . Išskyrus apsaugines funkcijas, kremas drėkina ir maitina odą ,tinka naudoti po makiažu.

3. Apsauginis paakių kremas antiOffice

Apsauginis paakių kremas saugo odą nuo laisvų radikalų generuojamų dirbančių kompiuterio, mobilaus telefono ir kitos orgtechnikos, kurie pažeidžia natūralias odos funkcijas.Garantuoja ilgalaikį paakių odos drėkinimą, odos tonuso atstatymą.Unikali augalinių ekstraktų ir aliejų kompozicija atlieka “katalizatoriaus” rolę, aktyvindama odos ląstelių veiklą. Atlikdamas vandens rezervuaro rolę, jis kompensuoja vandens trūkumą odoje. Rugiagėlių ekstraktas nuo gilios senovės naudojamas gydant ašarojimą, konjuktyvitus, perštėjimą, sukeltą alergijos.

4. Valomasis pienelis antiOffice

Pienelis minkštai ir švelniai nuvalo nešvarumus, drėkina paviršinius odos sluoksnius, mažina vandens išgaravimą. Antioksidacinio fitokomplekso apsauginės savybės ypač svarbios tiems, kurie dieną praleidžia prie kompiuterio, kur oda turi atlaikyti kenksmingų laisvųjų radikalų ataką, ar prie panašių įrenginių, skleidžiančių elektrostatinius ar elektromagnetinius laukus.
Pienelis neriebus, švelnios konsistencijos, neturintis sintetinių dažiklių ir muiluojančių medžiagų.

5. Lūpų balzamas antiOffice

Daugelis šiuolaikinių darbo vietų pasižymi nepalankiais odai faktoriais: oda sausėja, skeldėja, pleiskanoja nuo šildymo prietaisų ir kondicionuoto oro, dėl to, kad yra pažeidžiama laisvų radikalų, kuriuos generuoja kompiuteris, mobilus telefonas ir kita orgtechnika. Ypatingai kenčia plona lūpų oda. Kad apsaugoti ją, padėti gydyti lūpų odos ir lūpų kampučių pažeidimus, naudokite lūpų balzamą, kurio sudėtyje – vitaminai A ir E, medetkų ir šaltalankių aliejus, jame esantys natūralioje formoje vitaminai C ir F , lanolinas ir kitos medžiagos, apsaugančios ir atstatančios ploną ir jautrią lūpų odą.

6. Šaltalankių balzamas antiOffice

Mažina neigiamą laisvų radikalų poveikį odai, saugo odą nuo UV spindulių, pleiskanojimo, padeda atstatyti pažeistą odos barjerą. Tinka esant stipriems odos išsausėjimo simptomams.

7. Apsauginis rankų gelis antiOffice

Skirtas minkštinti ir gaivinti rankų odą, saugoti ją nuo užkrato, esančio ant biuro įrangos paviršių, nuo laisvų radikalų, atsirandančių dėl elektrinių ir magnetinių laukų.
Kaip rodo tyrimai, labiausiai užterštos vietos, liečiamos rankų – mobilaus telefono klavišai bei kompiuterio klaviatūra. Kad darbo metu neužneštume užkrato ant lūpų, akių (žmogus dienos bėgyje nesąmoningai liečia rankomis veidą apie 150 kartų, taip pat yra įrodyta jog rankos platina apie 60% užkratų, o per kvėpavimo takus tik 40%) kad neparsineštume jo namo, patariame naudoti rankų gėlį, kuris išskyrus drėkinantį, minkštinantį poveikį pasižymi antimikrobinėmis ir baktericidinėmis savybėmis, padeda užgydyti nedidelius odos pažeidimus ir saugo nuo užkrato pernešimo per rankas,veikia kaip antioksidantas, padedantis neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus, skleidžiamus kompjuterio ir kitų elektrinių bei magnetinių laukų.

Išskyrus antioksidacinius ir drėkinančius kompleksus, kiekvienas produktas turi natūralių augalų,vitaminų ar imunomoduliuojančių medžiagų priedus, skirtus atitinkamai produkto specifikai.


Straipsnį paruošė:

UAB „Rekin international“
Vyr. technologė
Alvyda Gudelevičiūtė
Europos Gamtos mokslų akademijos narė



dar skaitykite
2009-12-07 Mokymai „Fizinis aktyvumas ‒ kelias į sveikatą“
2009-12-22 Mokymų „Fizinis aktyvumas ‒ kelias į sveikatą" rezultatai
2009-12-24 Atostogauk sveikai!
2009-12-24 Fizinis aktyvumas – kelias į sveikatą
2010-03-22 Vanduo maitina, gaivina, valo ir suteikia gyvybę
2010-04-08 Sveikas maistas – sveikas vaikas
2010-04-22 Paskirtas naujas UAB „Ilsanta“ generalinis direktorius
2010-04-27 Rengiama nemokama paskaita apie astmą
2010-04-29 Aktorius G. Arbačiauskas koncertavo astma sergantiems vaikams
2010-05-03 “ŠIAURIETIŠKO ĖJIMO“ PRISTATYMAS VILNIAUS MIESTO SENJORAMS
2010-05-05 Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė Vilniuje 2009m.
2010-05-12 Programa „ Pabusk su mankšta“
2010-05-14 Arterinė hipertenzija – „Nebylioji žudikė“
2010-05-14 Šiaurietiško ėjimo žygio rezultatai
2010-05-27 Kvietimas į renginį – Tarptautinę vaikų gynimo dieną
2010-05-28 Moterims rūkymas daro didesnę žalą nei vyrams
2010-06-02 Tarptautinę vaikų gynimo dieną – dėmesys mažųjų sveikatai
2010-06-19 Vėžys saulės spinduliuose
2010-07-22 Kad vaikelis ir mamytė būtų sveiki
2010-07-28 Dėmesio! Deginantys augalai
2010-07-29 Maitinti krūtimi patogu, praktiška ir ekonomiška
2010-11-16 Cukrinis diabetas - sparčiai plintanti liga
2010-11-16 Gyvūnas vaikui - draugas ar priešas?
2011-04-07 Atsakingai vartokime antibiotikus
2011-08-10 Paslaptingasis letargo miegas
2011-12-07 Gydytojai rekomenduoja vartoti melsvadumblį spiruliną
Sveikata, vaistai, skiepai ir kelionė – ką privalote žinoti?
apklausa
Ar Jums svarbi farmacinė paslauga vaistinėje?
Taip, aš visada klausiu vaistininko patarimo
Ne, užtenka gydytojo paskyrimo vartoti vaistą
Ne, aš pats susirandu reikiamos informacijos apie vaistą
Neturiu nuomonės

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2015 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.