| Karpos |
Karpų atsiradimo priežastys iki galo neišaiškintos. Manoma, kad jų atsiradimą įtakoja traumos, bendras organizmo nusilpimas, odos drėgnumo padidėjimas, bet pagrindine priežastimi laikomi virusai. Karpos dažniausiai išauga vaikams ir paaugliams. Karpos būna paprastosios, plokščiosios ir smailiagalės.
Paprastosios karpos apvalios, odos spalvos, šiurkščios, kartais gali tarpusavyje susilieti, sudarydamos atrodytų vieną didelę karpą. Dažniausiai lokalizuojasi nugarinėje plaštakų pusėje, ant pirštų šonų ir padų.
Plokščiosios karpos smulkesnės už paprastąsias. Jos turi lygų, blizgantį paviršių, vos pakilusį virš odos. Dažniausiai auga ant veido (ant kaktos, apie burną), kaklo.
Smailiagalės karpos (kondilomos) smulkios, rožinės, spenelių pavidalo išaugos. Išauga tose odos vietose, kurios daugiausia dirginamos: kirkšnyse, pažastyse, ant išorinių lyties organų, apie išangę.
Tradiciniai gydymo metodai. Krioterapija (šaldant skystu azotu), priešvirusiniai vaistai (interferono 10 % tepalas, prideginimas sidabro nitratu), elektrokoaguliacija. Dažnai išnyksta savaime.
|
|
|
2025 sausio 18 d., šeštadienis 
