Bronchinė astma |
Bronchinė astma (lot. asthma bronchiale) tai lėtinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio priepuoliais. Astmos priepuoliai skirstomi pagal sunkumą nuo silpno pakostėjimo ir apsunkinto kvėpavimo iki labai sunkių, gyvybei pavojingų uždusimo priepuolių.
Astmos priepuolio mechanizmas: susitraukia bronchai ir bronchiolės, sukeldami krūtinės ląstos suspaudimą ir kvėpavimo apsunkinimą. Kvėpavimo takų gleivinė pabrinksta ir pradeda gaminti daugiau tąsių gleivių ir dar labiau trukto patekti orui į plaučius. Kvėpavimas tiek pasunkėja, kad netgi iškvėpimas, kuris paprastai vyksta pasyviai, reikalauja didelių pastangų. Dusulio priepuolis gali trukti nuo keliolikos minučių iki keliolikos valandų ar dienų.
Laikui bėgant priepuoliai tampa vis sunkesni ir gali sukelti negrįžtamą plaučių audinių pakenkimą, sutrikdyti širdies veiklą. Todėl labai svarbu kontroliuoti astmą.
Egzistuoja skirtingi astmos tipai. Įgyta (egzogeninė, išorinė) astma, taip pat vadinama alergine, atopine ar imunologine astma, specialistų nuomone, tai yra alerginė reakcija į kai kuriuos veiksnius, visuomet provokuojančius astmos priepuolį (pvz, gyvūnai, dulkės, pelėsiai, žiedadulkės, vaistai ar maisto produktai). Šiuo astmos tipu dažniausiai suserga vaikai ar jauni žmonės, kurie paprastai turi paveldėtą polinkį alergijai. Jų odos testas rodo teigiamą alergijos reakciją ir yra padidintas specifinių antikūnių kiekis kraujyje.
Vidinė (endogeninė) astma taip pat vadinama nealergine arba neimunologine astma. Šio astmos tipo priežastys galutinai neišaiškintos, nors simptomai dažnai tokie patys kaip ir įgytos astmos. Endogeninės astmos priepuolį kartais išprovokuoja veiksniai, kurie nevisada sukelia priepuolį. Tokiais veiksniais gali būti šalto oro įkvėpimas, reakcija į infekciją, stresas, oro permainos, drėgmė ir temperatūros pokyčiai. Endogenine astma paprastai susergama vėlyvo brandos amžiaus laikotarpiu ar dar vėliau. Žmonės, kenčiantys endogeninę astmą, gali neturėti giminaičių, sergančių tokia pat liga, jų odos testas rodo neigiamą reakciją alergijai ir nepadidintas specifinių antikūnių kiekis kraujyje.
Simptomai. Astmos priepuolio požymiai yra čiaudėjimas, kosulys, sunkus, švilpiantis, nutrūkstantis kvėpavimas, odos pamėlynavimas (cianozė) dėl deguonies trūkumo, pavojaus ir bejėgiškumo jausmas.
Tradiciniai gydymo metodai. Šiuolaikinei medicinai nežinomi vaistai, kurie galėtų išgydyti astmą. Ligoniui rekomenduojama vengti astmos priepuolį provokuojančių veiksnių, skiriami vaistai, palengvinantys ar nutraukiantys priepuolį. Dauguma astmos apraiškų ir priepuolių galima kontroliuoti namų sąlygomis, nors sunkiais atvejais reikalinga hospitalizacija.
|
|