Elektronine vaistine
 
2017 birželio 23 d., penktadienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
vaistai
verta žinoti
veikimas
nereceptinių vaistų sąrašas
vaistinėse gaminami vaistai
receptinių vaistų sąrašas
nuorodos
forumas
Kada vartoti vaistus?
Vaisto veiksmingumui turi įtakos, kada jis patenka į organizmą. Todėl vaisto vartojimo aplinkybės ir laikas labai svarbios.
Pagrindinė taisyklė: vaistai turi būti vartojami tada, kada paskyrė gydytojas. Jei gydytojas nenurodė, informacijos reikėtų ieškoti vaisto pakuotės lapelyje.

Pasitaiko ir atvejų, kai gydytojo paskirti vaistai neteisingai vartojami arba visai nevartojami. Tada galima abejoti ne tik gydymo efektyvumu, bet ir iškyla grėsmė sveikatai.

Negalima savavališkai nutraukti vaistų vartojimo arba pakeisti jų dozavimo, vartojimo laiko. Jei tik iškyla kokių nors klausimų dėl vaistų vartojimo, visuomet dėl to reikia pasitarti su gydytoju. Patarus gydytojui, gydymas vaistais gali būti keičiamas.

Pavyzdžiui, gydymas antibiotikais. Dalis sergančiųjų nustoja juos gerti, kai tik pasijunta geriau. Tuomet sunaikinamos ne visos bakterijos, o išlikę gyvi sukėlėjai tampa atsparūs, infekcija atsinaujina ir jai įveikti reikia ieškoti naujų vaistų. Todėl labai svarbu antibiotikus gerti visą paskirtą gydymo laiką.

Reguliarus vartojimas

Daugelis vaistų tinkamai veikia tik tada, kai yra vartojami reguliariais laiko tarpais. Kai kuriems jų, pvz, geriamiems kontraceptikams, netgi labai svarbus tikslus vartojimo laikas. Todėl tolimų kelionių metu reiktų atkreipti dėmesį į laiko juostų pasikeitimą.

Vaisto vartojimas nustatytais intervalais užtikrina, kad veikliosios medžiagos organizme visuomet būtų pakankamai. Pvz, jei per 12 val. veikliosios medžiagos kraujyje sumažėja tiek, kad gydymojo poveikio nelieka, tokie vaistai dažniausiai vartojami 2 kartus per parą - rytais ir vakarais. Jei gydytojas paskyrė vartoti vaistą dukart dienoje, reikia atminti, kad negalima vartoti dvigubų dozių, išgeriant vaistus tik ryte arba tik vakare! Tokiu atveju organizmas pirmas 12 valandų bus apnuodytas, o ne gydomas - sustiprės pašaliniai poveikiai, o kitas 12 valandų taip pat nebus gydomas, nes vaisto organizme jau bus sumažėję, jo koncentracija kraujyje nesieks gydančios dozės.

Prieš ar po valgio?

Tai priklauso nuo vaisto. Gydytojas apie tai nurodys recepte, priešingu atveju, galioja pakuotės lapelio nurodymai.

Vartojimo laiko sąvokos

„Prieš valgį“ - 1 val. prieš valgymą.

„Valgio metu“ - įpusėjus valgymui.

“Pavalgius“ - 30 min. laikotarpyje po valgymo.

„Po valgio“ - 2 val. po valgymo.

„Vienąkart dienoje“ - visada tuo pačiu laiku.

„Dukart dienoje“ - visada tuo pačiu laiku kas 12 val.

„Triskart dienoje“ - visada tuo pačiu laiku kas 8 val.

Kai kurios pagrindinės taisyklės

* Vaistai, kurie turi veikti greitai, dažniausiai geriami prieš valgį - taip jie greičiau įsisavinami.

* Vaistai, kurie dirgina skrandį, dažniau vartojami po valgio - tada jie geriau toleruojami.

* Vaistai, kurie turi specialų apvalkalą ir yra atsparūs skrandžio sulčių poveikiui, savo veikliąsias medžiagas atpalaiduoja ne skrandyje, o žarnyne. Tokia vaisto forma gaminama, kad skrandis būtų apsaugotas nuo vaisto dirginančio poveikio arba jo anksčiau laiko nesuardytų skrandžio sultys. Tokie vaistai dažniausiai geriami prieš valgį, kadangi tada jie greičiau patenka į žarnyną.

Paros laiko įtaka

Ar vaistas veiksmingai gydys ligą, gali priklausyti ir nuo paros laiko, nes medžiagų apykaitoje dalyvauja fermentai.

Rytas

Nuo 6 val. ryto organizmas "įsijungia" - pakyla kraujospūdis ir padažnėja pulsas. Todėl rytais dažniausiai vartojami kraujo spaudimą mažinantys vaistai.

Nuo 7 iki 9 val. organizmas gamina daugiausia kortizono. Tada jis labiausiai pasiruošęs gydymui vaistais, kurių sudėtyje yra kortizono. Šiuo paros metu dažniausiai vartojama visa paros dozė.

Kad užkirsti kelią sąnarių negalavimams, kurie įprastai prasideda vėlyvą popietę, priešuždegiminiai vaistai dažniausiai vartojami rytais.

Vakaras

Kelatą valandų po paskutinio valgymo turėtų būti vartojami antacidiniai vaistai, kadangi skrandžio rūgščių gamyba intensyvesnė vakare nei ryte.

Vaistai odos ligoms gydyti geriausiai veiks, jei bus vartojami vakare.

Prieš miegą

Šienligė, alergija ir astma ūmiausios būna 4-5 val. nakties. Kvėpavimo takai tada būna labiausiai susiaurėję, o organizmo uždegimą slopinančių hormonų gamyba maža. Todėl antihistamininiai vaistai, vaistai nuo astmos dažnai vartojami prieš miegą.

Kraujospūdį mažinantys prailginto veikimo vaistai geriami vakare. Jie turi "uždelstą" veikimo efektą, tai yra poveikis pasireiškia po kelių valandų - ryte, kai jo labiausiai reikia.


dar skaitykite
Bendros žinios apie vaistus
11 nurodymų, kaip teisingai elgtis su vaistais
Ar nereceptiniai vaistai saugūs?
Į ką atkreipti dėmesį perkant nereceptinius vaistus?
Kokią vaisto formą pasirinkti?
Kiek laiko galioja receptas?
Kaip dažnai pasireiškia „dažni“ šalutiniai poveikiai?
Kaip atpažinti vaisto falsifikatą?
apklausa
Ar Jums svarbi farmacinė paslauga vaistinėje?
Taip, aš visada klausiu vaistininko patarimo
Ne, užtenka gydytojo paskyrimo vartoti vaistą
Ne, aš pats susirandu reikiamos informacijos apie vaistą
Neturiu nuomonės

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2015 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.