Elektronine vaistine
 
2024 kovo 19 d., antradienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
vaistai
verta žinoti
veikimas
nereceptinių vaistų sąrašas
vaistinėse gaminami vaistai
receptinių vaistų sąrašas
nuorodos
forumas
Kokią vaisto formą pasirinkti?
Viena pati veiklioji medžiaga dar negali būti vaistu. Kad vaistas būtų patogus vartoti ir veiktų reikiamą organizme vietą, veikliajai medžiagai turi būti suteikta atitinkama vaisto forma - tabletė, sirupas, lašai ir t.t. Todėl greta veikliosios medžiagos vaistai savo sudėtyje turi pagalbines medžiagas, nuo kurių taip pat labai priklauso, kaip greitai vaistas pateks į veikimo vietą, kiek ilgai ten išliks ir kaip stipriai veiks.

Be to, vaisto forma taip pat lemia, kiek ilgai vaistas išliks tinkamas vartoti laikymo metu. Vaistų gamintojai garantuoja vaistų veiksmingumą iki nurodytos galiojimo datos, t.y. užtikrina, kad vaistai laikomi ant pakuotės nurodytomis sąlygomis nepakis ir nepraras savo veiksmingumo.

Apie dažniausiai sutinkamas vaistų formas:

Nedengtos tabletės. Jos nuryjamos užgeriant nedideliu kiekiu skysčio (dažniausiai vandens) ar be jo ir ištirpsta skrandyje. Ten išsiskiria laisva veiklioji medžiaga, kuri patenka į kraujotaką. Jei nurodyta gerti ne po visą tabletę, pvz, po ketvirtį, tabletes, kuriose yra nurodantys laužimo vietą brūkšniai arba žymės, galima gana tiksliai padalinti.

Dengtos tabletės. Dengtos tabletės turi ypatingą lygų paviršių – apvalkalą, kuris gali būti sudarytas iš keleto sluoksnių ir įvairiausių medžiagų, pvz, dervų, želatinos, cukrų, vaškų, dažiklių ir kt. Šis apvalkalas gali atlikti įvairias funkcijas: padėti lengviau nuryti tabletę, prailginti jos poveikį. Tabletės dengtos skrandžio sultims atsparia danga suyra žarnyne, taip išvengiama skrandžio sulčių ardančio poveikio veikliajai medžiagai. Kai danga yra labai plona polimerinė, tabletė vadinama plėvele dengta tablete.

Kramtomosios tabletės. Tai dažniausiai nedengtos tabletės, kurios pirmiausia sukramtomos ir tik tada nuryjamos. Tokiu būdu veiklioji medžiaga į skrandį patenka iš dalies jau ištirpusi, todėl ji greičiau pasisavinama bei greičiau prasideda veikimas.

Tirpstančios tabletės. Tirpinamos vandenyje, tuomet išgeriamas jų tirpalas. Tokiu vartojimo būdu veiklioji medžiaga ilgai neužsibūna skrandyje, greitai patenka į plonąjį žarnyną, ten rezorbuojama į kraujotaką ir taip pasiekiamas greitesnis veikimas. Be to, kai kuriems pacientams lengviau ir paprasčiau gerti tirpstančių tablečių tirpalus nei nuryti pačias tabletes.

Prailginto veikimo tabletės. Būna ir dengtos, ir nedengtos, kaip ir paprastos tabletės, nurytos ištirpsta skrandyje. Prailgintas veikimas reiškia tabletės tirpimo proceso užsitęsimą. Dėl specialiaus paruošimo šios tabletės tirpsta labai lėtai ir po truputį išlaisvinama veiklioji medžiaga. Tokiu būdu veikimo laikas prailginamas ir vaisto nebereikia vartoti dažnais intervalais. Dažniausiai prailginto veikimo tabletės vartojamos vieną kartą per parą.

Čiulpiamosios tabletės. Dažniausiai tai nedengtos tabletės, nenuryjamos, bet čiulpiamos burnoje, kol visiškai ištirpsta. Tokiu būdu pasiekiama, kad išsiskyrusi veiklioji medžiaga veiktų tiesiai į burnos ir gerklės sritį. Tokia forma gaminamos visos čiulpiamosios tabletės nuo gerklės skausmo.

Kapsulės. Kietos kapsulės turi tarsi cilindro formos futliarus, kuriuose suberti milteliai arba mikrokapsulės. Minkštos kapsulės apvalkalas yra iš vienos dalies, storesnis ir įvairių formų.
Kapsulės lėtai tirpsta skrandyje ir išlaisvina veikliąją medžiagą. Yra ir prailginto veikimo, ir skrandyje neirių kapsulių.

Suspensijos. Kai kurios medžiagos netirpsta vandenyje. Tuomet jas reikia suspenduoti. Supensijos dažnai sutinkamos ten, kur veiklioji medžiaga turi prasiskverbti per odos paviršių, pvz, akių lašai. Prieš vartojimą suspensijas būtina suplakti, kad skystyje esanti veiklioji medžiaga tolygiai pasiskirstytų.

Tirpalai. Tirpalai – tai farmaciniai preparatai su veikliosiomis medžiagomis, kurios gerai tirpsta vandenyje. Veiklioji medžiaga tirpale visada tolygiai pasiskirsčiusi ir prieš vartojimą jo nereikia suplakti. Tačiau veiklioji medžiaga tokioje formoje blogiau prasiskverbia per odos sluoksnį.

Injekciniai vaistai. Injekciniai vaistai dažniausiai leidžiami į raumenis (į.r.) arba į veną (į.v.). Tokiu būdu aplenkiamas kelias, kur veiklioji medžiaga būtų žarnyne ar kepenyse metabolizuojama. Kitaip tariant, be aplinkinių kelių, veiklioji medžiaga patenka tiesiai į veikimo vietą, ir taip pat gali labai greitai veikti.

Žvakutės. Rektalinės žvakutės kišamos į tiesiąją žarną. Jos ištirpsta žarnyne, o veiklioji medžiaga rezorbuojasi per žarnyno gleivinę ir patenka į kraujotaką. Tokiu būdu išvengiama vaisto metabolizmo kepenyse, pasiekiamas greitas veikimas. Tame tarpe yra nemaža žvakučių, kurios skirtos vaikams ir kūdikiams, kadangi vaikai tabletes geria nenoriai.

Tepalai. Tepalai tepami ant odos, gleivinių (taip pat akių) paviršiaus. Jie labai ilgai laikosi ant paviršiaus, o veikliosios medžiagos išsiskiria lėtai. Taip pasiekiamas prailgintas veikimas. Be to dažnai tepalai riebina odą.

Geliai. Geliai tepami ant odos ir gleivinių, daugiausia skaidrūs ir dėl to nepastebimi. Veikliąją medžiagą atiduoda greičiau nei tepalai ar kremai, tačiau išlieka gana ilgai, kad pasiekti reikiamą veikimą. Geliai šaldo ir veikia niežulį slopinančiai. Jie atima iš odos vandenį – sausina odą.

Kremai. Kremai tepami ant odos ir glevinių. Jie ilgai išlieka ant odos paviršiaus ir lėtai išlaisvina veikliąją medžiagą, taip pasiekiamas prailgintas veikimas. Be to kremai riebina odą.

Pastos. Pastos turi didžiausią medžiagų kiekį ir yra klampios. Dažniausiai jos vartojamos kaip apsaugantis sluoksnis.

Purškalai. Purškalai išpurškia tirpalą arba suspensiją ant odos ar gleivinių paviršiaus. Tokiu būdu veiklioji medžiaga tolygiai pasiskirsto ir gali patekti į sunkiau pasiekiamas kūno sritis, pvz, nosies ertmę.

Lašai. Lašai dažniausiai skirti lašinti į akis, į ausis ar į nosį. Tačiau taip pat yra ir vartojamų į vidų. Geriami lašai turi pranašumą prieš tabletes, kad veikliajai medžiagai nereikia ištirpti skrandyje, tuomet poveikis pasireiškia greičiau.

Sirupai. Sirupai – dažniausiai tai speciali saldi vaisto forma vaikams, kai reikiamus vaistus kitokiomis formomis, pvz, tabletėmis ir kapsulėmis, vaikai nevartoja.

Inhaliatorius. Inhaliatorius yra purškalas, kuriame tirpalai ar milteliai paverčiami garais arba aerozoliu. Jo pagalba veiklioji medžiaga įtraukiama giliai į plaučius ir ten veikia.
dar skaitykite
Bendros žinios apie vaistus
Kada vartoti vaistus?
11 nurodymų, kaip teisingai elgtis su vaistais
Ar nereceptiniai vaistai saugūs?
Į ką atkreipti dėmesį perkant nereceptinius vaistus?
Kiek laiko galioja receptas?
Kaip dažnai pasireiškia „dažni“ šalutiniai poveikiai?
Kaip atpažinti vaisto falsifikatą?
apklausa
Kas labiausiai lemia Jūsų pasirinkimą perkant vitaminus vaistinėje?
kaina
reklama
sudėtis
vaistininko patarimas
gamintojas
gydytojo rekomendacija

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2015 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.