Elektronine vaistine
 
2017 lapkričio 23 d., ketvirtadienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
vaistažolės
fitoterapija
vaistiniai augalai
nuodingi vaistiniai augalai
renkame vaistažoles
vaistažolių preparatai: kaip ruošti?
vaistažolių mišiniai pagal poveikį
liaudies medicinos receptai
vaistažolių horoskopai
forumas
Vaistažolių džiovinimas
Vaistininkė Ramunė Junkienė
2006-09-29


Jei nėra būtinybės vartoti šviežių vaistažolių ir jos bus reikalingos tik po tam tikro laiko, tuomet žaliavą reikia tinkamai išdžiovinti. Tai tarsi specifinis konservavimo būdas. Pašalinus vandenį susilpnėja fermentų veikla ir taip išsaugomos augalo gydomosios savybės.

Pirmiausia išrenkamos priemaišos

Surinktą žaliavą reikia perinkti. Jei iš vieno ir to paties augalo keleto dalių reikės ruošti skirtingus preparatus, tai jas reikia atskirti. Toliau kiekviena augalų grupė apžiūrima išoriškai, atrenkami ir išmetami netinkami žaliavai ūgliai, vaisiai, lapai ir kt. ar jų dalys. Tai būtina, kadangi gedimo procesas gali išplisti ir į kitus augalus. Taip pat elgiamasi ir su augalų dalimis, apimtomis kenkėjų ar sugadintomis darganų – vargu ar iš jų išeis efektyvūs vaistai.

Džiovinimo vieta ir sąlygos

Antžeminėms augalo dalims džiovinti – lapams, žiedams, stiebams – geriausiai tinka šilti, saulėti, tačiau nekaršti orai. Nedidelis vėjelis tik padės greičiau išdžiovinti žaliavą. Džiovinama iškart surinkus, todėl džiovinimo vieta pasiruošiama iš anksto. Tai gali būti kokio nors neypatingai didelio medžio pavėsis. Vaistinių augalų džiovinimui puikiai tinka palėpė. Svarbiausia, kad ten būtų pakankamai šviežio oro, taip pat švaru ir šilta.

Antžeminės augalo dalys kruopščiai išklojamos ant švaraus, natūralaus pluošto audinio. Neturint tokio audinio, galima naudoti švarų popierių ar brezentą. Klojama ne didesniu 1-2 cm sluokniu. Lapai klojami 2-3 sluoksniais, o dideli ir mėsingi – vienu sluoksniu.

Negalima skubėti ir augalus išdžiovinti per vieną dieną. Džiovinimas turi užtrukti 2-3 dienas ir toks laikotarpis nepakenks, priešingai – džiūvimas bus tolygesnis. Nerekomenduoja ir užtęsti antžeminių augalo dalių džiovinimo.

Išskirtinai džiovinami medžių ir krūmų pumpurai. Jiems reikalingi šalti, sausi orai, kad šie neišsiskleistų. Pumpurai klojami ant švaraus, narūralaus audinio ar tankaus popieriaus 3-4 cm sluoksniu. Išbrinkusius beržų pumpurus galima apdžiovinti ir nekarštoje orkaitėje, kaskart pamaišant, kad nesukaistų. Pumpurai laikomi išdžiūvę, jeigu spaudžiami delne nebelimpa prie rankų.

Šakniastiebius ir šaknis galima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Prieš tai nuo šaknų nuvalomos žemės, šaknys nuplaunamos šaltu, tekančiu vandeniu. Jokiais būdais nepalikite šaknų ir šakniastiebių vandenyje: jos gali išbrinkti ir tai prailgins džiovinimo laiką.

Išskirtinai džiovinamos svilarožės ir saldymedžio šaknys. Nei vienų, nei kitų nerekomenduoma plauti vandeniu, kadangi jos gali netekti savo gydomųjų savybių. Pakanka tiesiog kruopščiai nuvalyti žemes rankomis ir nubraukti šluotele.

Jeigu džiovinamos šaknys ir šakniastiebiai pakankamai stambūs, juos reikia supjaustyti į keletą dalių. Storos šaknys pjaunamos išilgai, o ilgos – skersai. Jeigu nėra pakankamai laiko šaknų džiovinimui, tai jas galima sutarkuoti.

Šaknis galima džiovinti ir orkaitėje. Tam šaknis ir šakniastiebius reikia iš anksto susmulkinti. Kepimo formoje patieskite vidutinio storumo popieriaus lapą, o temperatūra neturi būti per daug aukšta. Karštis nevienodai išdžiovins šaknų šonus, o jų šerdis išliks žalia. Smulkintas šaknis ir šakniastiebius galima palikti šiltoje orkaitėje nakčiai.

Sėklos, turinčios nedaug drėgmės, džiovinamos atvirame ore ar džiovinimo spintoje dirbtinai šildant. Vaisius, turinčius nedaug drėgmės, tokius kaip erškėčio, galima suverti ant plono, tvirto siūlo ir pakabinti. Sausos sėklos (krapai, kmynai, pankolis) renkamos kartu su stiebais. Vaisiai tuo metu neturi būti pilnai sunokę. Stiebai surišami į šluoteles ir pakabinami vėsioje vietoje, žiedynais žemyn. Neverta šluoteles kabinti per daug aukštai, kadangi po jomis klojami švaraus, tankaus popieriaus lapai, skirti surinkti išbirusioms sėkloms. Džiovinimo pabaigoje, sėklos persijojamos per sietą, tam kad atskirti priemaišas.

Sultingi vaisiai, tokie kaip avietės, žemuogės, serbentai, prieš džiovinimą perrenkami, atskiriamos kirmgraužos. Neverta uogų plauti šiltu vandeniu. Aviečių apkritai prieš džiovinimą negalima šlapinti. Jas reikia labai kruopščiai išdėlioti ant popieriaus lapų. Serbentus ir žemuoges, jei jos nešvarios, nuplaukite tekančiu, šaltu vandeniu. Pradžioje sultingos uogos apdžiovinamos saulėje, o tik tada džiovinamos orkaitėje. Tuo tikslu metalinė skarda aptraukiama specialiu tinkleliu, ant kurio kruopščiai klojamos uogos. Pradžioje džiovinama 30 °C temperatūroje, kuri palaipsniui didinama iki 70-80 °C. Uogos laikomos išdžiovintos, jei spaudžiant tarpusavyje nesulimpa.

Džiovinimo temperatūra

Įvairios augalų rūšys reikalauja skirtingų džiovinimo sąlygų. Paprastai džiovinama pavėsingose, gerai vėdinamose patalpose. Saulėje galima džiovinti tik nedaugelį augalų rūšių. Jei norime džiovinti dirbtiniu būdu – orkaitėje ar džiovinimo spintoje, turime atminti:

Žaliava, kaupianti eterinius aliejus, džiovinama neaukštesnėje nei 30 °C temperatūroje; alkaloidus – apie 50 °C temperatūroje, o glikozidus – neaukštesnėje nei 55-60 °C. Sultingi vaisiai ir šaknys džiovinami esant 70-80 °C temperatūrai.


Ypatingas juodgrybio džiovinimas

Išskirtiniai džiovinimo reikalavimai taikomi juodgrybiui arba bot. įžulniajam skyleniui. Tai daugiametis grybas, parazituojantis ant beržų kamienų ar kartais ir kitų medžių. Surinktus juodgrybius reikia perrinkti, kad atskirti žaliavai netinkamus grybus, kurie iš apačios padengti kaip aksomu ir forma primena arklio kanopą. Juodgrybį prieš džiovinimą reikia nuvalyti ir supjaustyti į 5-6 cm ilgio gabaliukus. Jis džiovinamas arba gryname ore, žaliavą išklojus ant lininio audinio tankiu sluoksniu, arba nekarštoje orkaitėje, 50-60 °C temperatūroje. Išdžiovintas grybas pakeičia savo spalvą iš šviesiai geltonos iki rudos.

Gerai išdžiovintos žaliavos savybės

Vaistinių augalų džiovinimo procesas ilgas ir reikalauja didelio dėmesio bei kantrybės. Džiovinimo metu žaliavą reikia 2-3 kartus supurtyti, kartais apversti. Visa tai daroma tam, kad žiemai ruošiama žaliava tolygiai išdžiūtų. Taisyklingai išdžiovinta vaistinė žaliava paprastai išsaugo savo tikrąją spalvą. Gerai ir teisingai išdžiovintos šaknys, šakniastiebiai laužiant nelinksta, o lūžta su būdingu traškesiu. Taip pat ir lapai, žiedai, žolė, juos trinant tarp pirštų virsta milteliais. Uogas ir pumpurus spaudžiant delne, jie nelimpa prie rankų, išlieka birūs.

Literatūros sąrašas



dar skaitykite
Kaip rinkti vaistažoles?
Kokias vaistažoles ribojama ir draudžiama rinkti?
Vaistažolių laikymas
apklausa
Ar Jums svarbi farmacinė paslauga vaistinėje?
Taip, aš visada klausiu vaistininko patarimo
Ne, užtenka gydytojo paskyrimo vartoti vaistą
Ne, aš pats susirandu reikiamos informacijos apie vaistą
Neturiu nuomonės

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2015 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.