Elektronine vaistine
 
2014 gruodžio 18 d., ketvirtadienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
vaistažolės
fitoterapija
vaistiniai augalai
nuodingi vaistiniai augalai
renkame vaistažoles
vaistažolių preparatai: kaip ruošti?
vaistažolių mišiniai pagal poveikį
liaudies medicinos receptai
vaistažolių horoskopai
forumas
Dėmėtoji mauda (lot. Conium maculatum)
Vaistininkė Ramunė Junkienė
2006-05-28


Botaninis augalo pavadinimas: Dėmėtoji mauda – Conium maculatum L.
Šeima: Skėtiniai (Salieriniai) – Umbelliferae (Apiaceae)

Aprašymas. Dėmėtoji mauda – dvimetis 90-200 cm aukščio žolinis augalas. Pirmais metais išauga pamatinių lapų skrotelė. Tokioje vegetacijos fazėje maudą galima supainioti su laukine petražole, dar liaudiškai vadinama morka (Daucus carota). Abu augalai panašūs tiek lapais, tiek šaknimis. Dėl šių priežasčių senovėje pasitaikydavo apsinuodijimų dėmėtąja mauda.
Antraisiais metais augalas išaugina stiebus. Stiebai statūs, pliki, šakoti, miltuoti, melsvo atspalvio, apačioje nusėti raudonai rudomis dėmelėmis. Lapai pliki, tamsiai žali, ilgakočiai, triskart plunksniškai suskaldyti. Lapų lapeliai plunksniškai skiltėti. Žiedai balti, smulkūs, sukrauti skėčio tipo sudėtiniuose žiedynuose. Žydi birželio-rugsėjo mėn. Augalas pasižymi nemaloniu pelių kvapu. Visos augalo dalys labai nuodingos. Ypač nokstančiose sėklose yra didelis kiekis nuodingų alkaloidų (iki 0,4 % koniino)!

Paplitimas. Visa Europa. Tačiau ne visuose regionuose sutinkama vienodai.

Augimvietės. Mėgsta šilumą. Optimalias augimo sąlygas atranda varnalėšų sąžalynuose, piktžolėmis apaugusiose miško aikštelėse, bergždynuose, apleistuose daržuose. Retas.

Preparatai. Tinktūros. Homeopatiniai vaistai.

Indikacijos. Medicinoje maudos preparatai buvo naudojami XX a. pradžioje kaip nuskausminanti priemonė kartu su morfijumi, kad palengvinti vėžio sukeltus skausmus. Matyt iš čia atkeliavo mitas, kad mauda gydo vėžinius susirgimus. Dėmėtoji mauda priskiriama prie nuodingiausių augalų. Senovėje vartota kaip mirtinas nuodas. Jos sultimis buvo nunuodytas senovės graikų filosofas Sokratas. Tad ligų gydymui nevartojama, išskyrus kai kuriuos homeopatinius vaistus, į kurių sudėtį įeina labai praskiesta dėmėtosios maudos tinktūra. Geriant savos gamybos maudos tinktūrą galima nusinuodyti!

Nepaisant galinčio pasibaigti mirtimi augalo nuodingumo, liaudies medicina vartoja dėmėtąją maudą kaip vaistą nuo įvairiausių susirgimų, tame tarpe ir nuo vėžio.

Apsinuodijimas. Apsinuodijus mauda, pirmieji simptomai pasireiškia po 1,5-2 val., kartais 20-30 min. Visose augalo dalyse kaupiamas alkaloidas koniinas selektyviai blokuoja raumenyse esančius nervų sistemos N-cholinoreceptorius. Apsinuodijimo koniinu požymiai panašūs į kurare tipo nuodų: gausus seilėtekis, pykinimas, vėmimas, vidurių skausmas, išsiplėtę vyzdžiai, regėjimo sutrikimai, tachikardija, kloniniai-toniniai traukuliai, kvėpavimo slopinimas. Netenkama sąmonės, ištinka kolapsas.
Sunkiais atvejais pasireiškia raumenų silpnumas, pereinantis į paralyžių. Pirma paraližuoja apatines galunes. Netenkama sąmonės. Mirtis ištinka dėl kvėpavimo sustabdymo, paraližavus kvėpuojamuosius raumenis. Mirtina dozė apie 50 mg augalo 1 kg kūno masės.


Nuotrauka: http://biology.missouristate.edu/Herbarium

Literatūros sąrašas

dar skaitykite
Adonis, pavasarinis
Durnaropė, paprastoji
Čėras, kaukazinis
Gailis, pelkinis
Pakalnutė, paprastoji
apklausa
Ar Jums svarbi farmacinė paslauga vaistinėje?
Taip, aš visada klausiu vaistininko patarimo
Ne, užtenka gydytojo paskyrimo vartoti vaistą
Ne, aš pats susirandu reikiamos informacijos apie vaistą
Neturiu nuomonės

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2011 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.