Alkaloidai - tai sudėtingi organinės kilmės, šarminės reakcijos, turintys azoto (azotas dažniausiai būna cikle) heterocikliniai junginiai. Jie pasižymi stipriu fiziologiniu veikimu į organizmą. Tai kartaus skonio, bekvapės kristalinės medžiagos, kai kurios iš jų gali būti lakios ir turėti nemalonų kvapą. Žinoma apie 5000 alkaloidų rūšių.
Alkaloidai dažnai turi nemokslinius pavadinimus, kurie gali būti botaninės kilmės: atropinas - nuo Atropa belladona; sukurti pagal veikimą: emetinas - nuo žodžio emetikas (vėmimą sukeliantis vaistas).
Augaluose dažniausiai kaupiami ne vienas, o keli alkaloidai. Nedaugelis augalų rūšių juos kaupia įvairiose augalo dalyse: vaisiuose, sėklose, lapuose, žievėje, šaknyse. Dažniausiai alkaloidai sutinkami druskų pavidale, kurias sudaro su organinėmis ir neorganinėmis rūgštimis. Iš vienos pusės, alkaloidai yra vertingos veikliosios vaistinės medžiagos, iš kitos - dėl nuodingumo jie gali būti labai pavojingi, pvz, kurpelės alkaloidai. Todėl tokia vaistinė augalinė žaliava priskiriama prie stipriai veikiančių ir nuodingų bei laikoma atskirai nuo kitų žaliavų.
Dėl stipraus veikimo į organizmą ir kartaus skonio klaidingai manoma, kad augalai alkaloidus kaupia kaip nuodus apsisaugoti nuo suėdimo. Priešingai, kai kurie gyvūnai yra netgi prisitaikę prie alkaloidų nuodingumo, pvz, zuikiai, stirnos ir triušiai gali valgyti šunvyšnės lapus, kadangi jie turi specialų detoksikavimo mechanizmą. Vabzdžiams, pvz, drugeliams, šios medžiagos nėra nuodingos ir taip pat gali būti kaupiamos, kad apsisaugoti nuo suėdimo. Labiau tikėtina, kad alkaloidai yra tarpiniai baltymų biosintezės produktai ir yra azoto rezervas. Dar kita, labiausiai pripažinta teorija, alkaloidai yra augalų augimo hormonai ir biocheminiai katalizatoriai.
Klasifikacija
Klasifikuojami pagal heterociklo sandarą: piridino ir chinolizidino; pirolidino ir pirolizidino; chinolino; izochinolino; indolo; purino; steroidiniai ir nežinomos struktūros alkaloidai.
Veikimas
Žinduoliams alkaloidai yra labai veiklios medžiagos, tai yra net labai menkos šių vaistinių medžiagų dozės gali sukelti žymius fiziologinius pokyčius.
Alkaloidų struktūros pagrindas veikia neurotransmiteriuose kaip receptorių agonistas ar antagonistas. Pvz, hiosciaminas ir skopolaminas yra muskarino receptorių antagonistai (atpalaiduoja lygiuosius raumenis, plečia vyzdį, ramina); morfinas - enkefalinų ir endorfinų receptorių agonistas (slopina skausmą). Kiti alkaloidai gali slopinti atitinkamus enzimus (fermentus), pvz, fizostigminas yra cholinesterazės inhibitorius (siaurina vyzdį ir mažina akispūdį), arba slopinti ląstelių dalijimąsi, pvz, kolchicinas, vinkristinas (priešvėžinis veikimas).
2024 balandžio 26 d., penktadienis 
