| Kas yra antibiotikai? |
Bakterinių infekcijų gydymui skiriami antibiotikai. Antibiotikai yra vaistinės medžiagos, kurios veikia bakterijas žudančiai (bakteriocidinis poveikis) arba stabdo jų augimą (bakteriostatinis poveikis). Jų veikimas pasireiškia tokiose koncentracijos ribose, kurios žmogui santykinai nėra kenksmingos. Santykinai geras antibiotikų toleravimas paaiškina faktą, kad antibiotikai veikia struktūras, kurių natūraliai nėra žmoguje arba veikia tik tas, kurios yra mažai svarbios.
Tačiau nekiekvienas antibiotikas gali veikti prieš tam tikrus gyvus mikroorganizmus.
Kas yra rezistentiškumas ir kaip jis atsiranda?
Sukėlėjai gali būti rezistentiški tam tikram antibiotikui, jei galimos maksimalios antibiotiko dozės nepakanka, kad juos sunaikinti ar sustabdyti jų augimą.
Skiriamos dvi rezistentiškumo rūšys:
Natūralus rezistentiškumas. Kai visi vienos rūšies sukėlėjai yra nejautrūs vienam antibiotikui.
Įgytas rezistentiškumas. Jis atsiranda gydymo metu antibiotikais, kuriems iki tol dar buvo jautrūs sukėlėjai. Taip atsitinka, pvz, vartojant antibiotikus per mažomis dozėmis arba per trumpą laiką. Tada dalis sukėlėjų nežūva ir pakeičia savo ląstelės struktūrą taip, kad kitąkart tas pats antibiotikas jų jau nebeveikia ir taip praranda savo veiksmingumą.
Kas yra kryžminis rezistentiškumas?
Kryžminis rezistentiškumas psireiškia tada, kai tuo pačiu metu atsiranda mikrobų nejautrumas dviems ar daugiau antibiotikų. Taip dažniausiai nutinka, kai antibiotikai yra labai panašios struktūros ir/arba turi tą patį veikimo mechanizmą. Kryžminės rezistencijos pavyzdžiai yra penicilinų ir cefalosporinų grupės antibiotikai.
|
|
|
2024 balandžio 27 d., šeštadienis 
