| Pirmosios aukštosios kultūros |
Religija ir magija
Gydymo menai Mesopotamijoje ir Egipte (4000 - 539 m. pr.m.e.) formavosi veikiami tų pačių magiškų-religinių įsitikinimų ir turėjo daug panašumų. Tačiau skirtinga geografija, sąlygojusi skirtingas gyvenimo sąlygas, lėmė ir esminius medicinos skirtumus. Mesopotamijoje daugiau vyravo magiški elementai, o Egipte - racionalesni gydymo metodai.
Mesopotamija
Buvo įsivaizduojama, kad liga pikto demono (demonizmas) pavidalu įsibrauna į žmogų ir jį kankina. Mesopotamijos gyventojai tikėjo, kad amuleto, kuris turi teigiamą aurą, nešiojimas gali tokį demoną išvaryti. Amuletas buvo jėgos simboliu, kuriuo veikiant, sielos jėga pereina į kūną (animizmas).
Kitoks demono atsikratymo būdas buvo "mėšlo vaistinėje". Tuo tikslu čia buvo vartojami gyvūnų ar žmonių ekskrementai. Šios medžiagos demonui turėdavusios sukelti pasišlykštėjimą, ir šis palikdavęs kūną.
Vėliau buvo tikima, kad ligonis įžeidęs dievus ar dvasias ir todėl netekęs harmonijos su pasauliu. Harmoniją buvo galima atgauti per religinius ir magiškus vaistus - maldas, ritualus ir užkeikimus.
Apsisaugoti nuo ligos buvo galima tinkamai gyvenant ir garbinant dievus. Toks tikėjimas jau buvo atsiradęs dar ankstyvesnėse ir primityvesnėse kultūrose.
Egipto medicinos istorijos šaltiniai
Aukštoji Egipto kultūra atsirado beveik tuo pačiu metu kaip ir Mesopotamijos. Susikūrimo pradžia siekia ketvirtą tūkstantmetį prieš Kristų. Tačiau ji baigėsi, žlugus Naujajam Pasauliui, apie 1080 m. pr.m.e.
Mūsų žinių šaltiniais apie Egipto mediciną yra papirusai, iš kurių 20 metrų ilgio Eberso papirusas yra labai svarbus farmacijos istorijai. Jame minimi ne tik apie 700 vaistinių medžiagų ir 800 farmacinių receptų, bet yra ir nurodymai, kaip gydyti vidaus ligas. Didelis skaičius medicinos temomis aprašytų ligų, kurios buvo gydomos, parodo didelę svarbą empirinės-racionalios medicinos senovės Egipte.
Religija ir dievai Egipte
Kaip ir Mesopotamijos pasaulis, taip ir Egiptas, tikėjo dvasiomis, demonais ir piktosiomis jėgomis. Jei kas nors susirgdavo, tai reikšdavo, kad ižeidė dievus ar mirusiuosius. Tas tariamai netekdavo harmonijos su pasauliu ir per panašius ritualus kaip Mesopotamijoje galėjo ją atgauti.
Vaistų ruošimas ir vartojimas taip pat buvo paveikti religinės ir magiškos vaizduotės. Vaistai iškart nebūdavo veiksmingi, kol per ritualus, maldas ir burtažodžius neįgaudavo magiškos sudėties. Vėliau palaipsniui tokio vaistų ruošimo ir vartojimo buvo atsisakyta, ir gydymas įprastais vaistais tapo populiaresnis.
Egiptiečių cheminės žinios
Egiptiečių cheminės žinios buvo stebėtinos. Pavyzdžiui, jiems buvo žinoma metalų gavyba, stiklo gamyba, muilas ir emalis. Taip pat buvo žinomas farmacinių ir kosmetinių preparatų ruošimas naudojant mineralus. Pastebimos alchemijos užuomazgos.
Medicinai atstovavo kunigai-šventikai. Vaistininkų ir vaistinių dar nebuvo. Tačiau buvo tokie specialistai kaip vaistinės žaliavos rinkėjai arba tepalų technologai, kurie buvo atsakingi už medikamentų produkciją ir dirbo kaip padėjėjai.
|
|
|
2024 rugsėjo 17 d., antradienis 
