| Romos medicina |
Dioskoridas (apie 50-70 m.)
Graikų pasaulio sukauptas žinias perėmė Romos gydymo menas. Visi didieji Romos gydytojai beveik išimtinai buvo graikai.
Dioskoridas pirmajame šimtmetyje po Kristaus savo veikale De materia medica aprašė apie 600 augalų rūšių, taip pat gyvulinės ir mineralinės kilmės vaistus. Daugelį žinių mokslininkas sukaupė savo kelionių po Afriką, Galiją, Persiją ir Egiptą metu. Veikale jis sistematiškai suskirstė augalus pagal jų fiziologinius poveikius, taip pat aprašė ir pateikė galimus falsifikavimo būdus bei testus, kaip nustatyti falsifikatus. Šiame veikale surinktos visos Antikos žinios. Knyga tapo standartu ir kriterijumi vėlesnėms farmakopėjoms. Dioskoridas buvo tikras autoritetas šioje srityje.
Galenas (129-199 m.)
Kitas svarbus romėnų gydytojas buvo Galenas, kuris remdamasis Hipokrato humoraline teorija sukūrė naują mokslą. Humoralinė terapija tapo sistema su griežtomis procedūromis ir taisyklėmis. Pagal pasiūlytą teoriją vaistai sukelia kūne pakitimus, o maistas jo didėjimą. Visus į vidų vartojamus vaistus jis pavadino Antidota. Šis mokslas lėmė europietišką mediciną sekančius 1500 metų (iki Paracelso XVI a.).
|
|
|
2024 gegužės 2 d., ketvirtadienis 
