Elektronine vaistine
 
2017 birželio 23 d., penktadienis e-vaistinė | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai
farmacija|vaistinės|vaistai|vaistažolės|sveikata|negalavimai
 
vaistai
verta žinoti
veikimas
nereceptinių vaistų sąrašas
vaistinėse gaminami vaistai
receptinių vaistų sąrašas
nuorodos
forumas
Kaip iš tikrųjų veikia antibiotikai?
Nuo penicilino atradimo sukurta labai daug naujų antibiotiškai (prieš gyvybę) veikiančių medžiagų - antibiotikų. Antibiotikai veikia prieš bakterijas ir bacilas, neveikia prieš virusus, parazitus ir grybelius. Jie pasižymi specifiniu veikimu į gyvas ląsteles. Antibiotikai veikia baktericidiškai, jei nužudo bakterijas iškart, arba bakteriostatiškai, jei slopina jų dauginimąsi. Bakteriocidinis veikimas pagrįstas bakterijos struktūros suardymu (pvz, bakterijos sienelės), bakteriostatinis veikimas remiasi bakterijų gyvybiškai svarbių funkcijų sutrikdymu (pvz, baltymų sintezės). Skiriamos įvairios antibiotikų grupės: penicilinai, cefalosporinai, aminoglikozidai, makrolidai, sulfonamidai ir kt.

Bakterijos labai greitai dauginasi palankiomis augimui sąlygomis (dažniausiai nusilpus imunitetui) ir organizmui kenkia nuodingais medžiagų apykaitos produktais (toksinais). Pagal tai, kaip jos dėl skirtingos ląstelės sienelės struktūros nusidažo, bakterijos skirstomos į gram-teigiamas (raudonai) ir gram-neigiamas (mėlynai). Žinomiausios gram-teigiamos bakterijos: stafilokokai, pneumokokai ir streptokokai, gram-neigiamos: gonokokai, meningokokai. Visos bakterijų rūšys yra skirtingai jautrios tiems patiems antibiotikams, kai kurios gali būti netgi visai nejautrios (rezistentiškos). Bakterijos, kurios jautrios tam tikram antibiotikui, priklauso vadinamam šio antibiotiko veikimo spektrui. Prieš paskirdamas tinkamus gydymui antibiotikus, gydytojas turi diagnozuoti infekciją, kad šis veiktų sukėlėjus. Tai nevisuomet paprasta ir kartais reikalingas infekuoto audinio laboratorinis tyrimas (tepinėlis), kad nustatyti bakterijų rūšį.

Terapijos sėkmei svarbu, kad infekuotą audinį (organą), pvz , plaučius, pasiektų pakankamas antibiotinės medžiagos kiekis, tuomet bakterijos bus įveiktos. Tai lemia ne tik vaisto forma, bet ir reguliarus vaisto vartojimas. Jei dozavimas per menkas, antibiotikas gali neveikti. Taip pat jei nebus laikomasi ir tinkamos vartojimo trukmės, dalis bakterijų gali išgyventi ir toliau daugintis. Be to jos gali priprasti prie antibiotiko sukurdamos rezistetiškumo mechanizmą. To pasekmėje prarandamas antibiotiko veiksmingumas. Išsivysto taip vadinamas bakterijų rezistentiškumas ir vėl gali kilti infekcija.

Įprastai antibiotikai pilnai sunaikina bakterijas po 7-10 dienų gydymo kurso, nors kartais jau po dviejų trijų dienų infekcijos nebejaučiama. Tokiu atveju privaloma ir toliau gerti antibiotikus, kad galutinai būtų sunaikintos visos bakterijos.

Bakterijų pastoviai yra ir sveikame kūne, jų praktiškai yra visur, pvz, ant augalų, vandenyje, ant gyvūnų, žemėje. Problemos kyla tada, kai imuninė sistema nebesugeba susivarkyti su bakterijomis, kai jos nebekontroliuojamos (susilpnėjus imunitetui) arba kai į organizmą patenka labai didelis jų skaičius ir imuninė sistema dar „nežino“ šios bakterijų rūšies bei negali tinkamai reaguoti (užkrėtimas).

Iš esmės visos kūno sritys ir organai gali būti infekuojami bakterijomis. Yra nesuskaičiuojama daugybė susirgimų bakterinėmis infekcijomis. Svarbiausioms ir pavojingiausioms priskiriamos: cholera, difterija, raupai, kokliušas, skarlatina, sifilis, tuberkuliozė ir šiltinė. O tymai, raudonukė, herpes infekcija, gripas, poliomielitas, ŽIV yra ne bakterinės, bet virusinės infekcijos.

Bakterinės infekcijos visuomet pavojingos ir gali baigtis mirtimi. Bet kokiu atveju, aiškiai diagnozavus bakterinę infekciją, prasminga taikyti antibiotikoterapiją. Terapijos nauda beveik visada yra didesnė nei pašalinių poveikių rizika. Naujos kartos antibiotikai nors ir gerai toleruojami, tačiau taip pat gali turėti sunkių pašalinių poveikių. Jiems priklauso toksinis poveikis (t.y. žmogaus ląstelėms kenkiantis poveikis; pvz, aminoglikozidai kenkia vidurinei ausiai ir inkstams), netoleravimas ir alergijos, taip pat natūralios žarnyno mikrofloros sunaikinimas, tada prasideda problemos su žarnynu. Todėl po gydymo antibiotikais būtina atstatyti žarnyno mikroflorą.

Neįmanoma išvardinti visų antibakterinių medžiagų. Dažniausiai girdimos: gentamicinas, kanamicinas, ciprofloksacinas, ofloksacinas, penicilinas G, amoksicilinas, cefalosporinų grupės antibiotikai, tetraciklinas, doksiciklinas, eritromicinas, klaritromicinas, azitromicinas, fuzidino rūgštis.


dar skaitykite
Kaip veikia vaistai nuo kosulio?
Kaip veikia AKF inhibitoriai?
apklausa
Kas labiausiai lemia Jūsų pasirinkimą perkant vitaminus vaistinėje?
kaina
reklama
sudėtis
vaistininko patarimas
gamintojas
gydytojo rekomendacija

Naudojimosi taisyklės
e-vaistine | Struktūra | Prisijungti | Kontaktai | e-Sprendimas
 
© 2005-2015 e-vaistine.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško sutikimo kopijuoti draudžiama.